Prieš 80 metų kauniečiai matė iš Vilijampolės kylančius dūmų debesis, turbūt jautė ir svilėsių kvapą. Degė Kauno getas, kurio teritorijoje gaisrai, manoma, liepsnojo beveik iki liepos mėnesio pabaigos. Iš geto liko tik griuvėsiai su styrančiais kaminais, mėtėsi jo gyventojų rakandai ir žmonių kūnų dalys, gulėjo apdegę lavonai. Tokiais apokaliptiniais vaizdais baigėsi Kauno geto egzistavimas.
Artėjant frontui, 1944 m. liepos 8-13 d. Kauno getas buvo likviduojamas – dalis dar likusių gyvų geto gyventojų buvo išvežti į koncentracijos stovyklas (vyrai – į Dachau, moterys – į Štuthofą); dalis (vaikai, seneliai, ligoti asmenys) buvo sušaudyti, atrinkus juos kaip netinkamus darbui; kiti žuvo liepsnose, kai liepos 12 d. vokiečiai ėmė padeginėti geto namus, ar nuo kulkų, kai mėgino bėgti iš ugnies naikinamo geto. Manoma, kad geto likvidavimą išgyveno apie 300-400 geto kalinių, o įvykių liudininko, žurnalisto Jokūbo Rabinovičiaus nuomone, kur kas mažiau – tik 84 žmonės.
Su Lenkijos Respublikos ambadasoriumi Lietuvoje Konstanty Radziwiłł, Lenkijos instituto direktore Dorota Mamaj ir jų bei mūsų bičiule Liukrecija Navickiene / KŽB nuotr.
Iš gausios – iki Antrojo pasaulinio karo Kaune gyveno daugiau nei 30 tūkst. žydų; anot istoriko Arūno Bubnio, neoficialiais 1941 m. sausio 1 d. statistikos duomenimis, Kaune gyveno 32 595 žydai (20,84 proc. miesto gyventojų) – Kauno žydų bendruomenės Holokaustą išgyveno mažiau nei 3000 Kauno žydų.
Kauno geto likvidavimo 80-mečio minėjimas / KŽB nuotr.
Minėdama Kauno geto likvidavimo 80-ąsias metinės, Kauno žydų bendruomenė/ Kaunas Jewish Community pakvietė į šiai liūdnai datai skirtą koncertą, kuriame, pasitelkiant žodžio ir muzikos galią, apraudojome Kauno gete nužudytuosius, pagerbėme ne tik juos, bet ir kitas Holokausto aukas bei prisiminėme išgyvenusiuosius šį siaubą ir sugebėjusius po protu nesuvokiamų kančių ir netekčių nepalūžti, išsaugoti viltį, tikėjimą, šviesų požiūrį į žmones ir gyvenimą.
Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas / KŽB nuotr.
Už be galo jautrų renginį dėkojame jį kūrusiems menininkams: Aleksandras Rubinovas, Julius Norvila bei Trio Agorai: Žilvinas Brazauskas, Natania Hoffman, Robertas Lozinskis.
Kauno geto likvidavimo 80-mečio minėjimas / KŽB nuotr.
Taip pat dėkojame: projektą finansavusiems Kauno m. savivaldybei ir Geros valios fondui, informaciniam partneriui dienraščiui “Kauno diena” bei Vytauto Didžiojo Universitetui už galimybę jį realizuoti vienoje gražiausių Kauno erdvių.
Ir, žinoma, didžiulis didžiulis AČIŪ visiems atvykusiems į Kauno žydų bendruomenės organizuotą koncertą, skirtą Kauno geto likvidavimo 80-ąsias metinėms:
Kauno geto likvidavimo 80-mečio minėjimas / KŽB nuotr.
Lenkijos Respublikos ambasadoriui Lietuvoje Konstanty Radziwiłł (atskira padėka jam, kad rado laiko ir galimybių atvykti ne tik į liepos 8-9 dienomis vykusią konferenciją, kurioje lankėsi nemažai įvairių šalių ambasadorių, bet ir į koncertą!) ir Lenkijos instituto direktorei Dorotai Mamaj,
Tautinių mažumų departamento komandai: naujajam direktoriui Dainius Babilas ir jo kolegėms Rasai Paliukienei ir Aušrai Šokaitienei,
Jurbarko rajono merui Skirmantas Mockevičius ir jo žmonai Ramutei,
Šiaulių krašto ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenių nariams,
Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovo pavaduotojai, švietimo programų koordinatorei Ingridai Vilkienei Vil Kas ir mokytojams iš visos Lietuvos Tolerancijos ugdymo centrų (apie kurių egzistavimą ir prasmingą veiklą mokyklose, pasirodo, dar daug kas nežino),
Kauno geto likvidavimo 80-mečio minėjimas / KŽB nuotr.
nepailstantiems įvairių, žydų tautai, istorijai ir kultūrai dedikuotų, projektų vystytojams Tadas Daujotas ir Elina Daujotė,
Kauno įvairių tautų kultūrų centro direktorei Eglei Rušinskaitei Egle Rush ir projektų vadybininkei Algimai Žymančiūtei bei centro savanoriams,
Kauno geto likvidavimo 80-mečio minėjimas / KŽB nuotr.
Seimo nariui Andrius Kupčinskas, dažnai be jokio atskiro kvietimo atvykstančiam į tokio pobūdžio renginius,
Kauno armėnų bendruomenės pirmininkui Aleksandr Bojadžan,
poetei, įvairiomis progomis pamaloninančiai mus savo kūrybos eilėmis dr. Elena Suodiene ir visiems rusų bei kitų tautinių bendrijų atstovams,
trijulei iš Vytauto Didžiojo Universiteto, organizavusiai Kauno geto likvidavimo 80-ąsias metinėms skirtą be galo įdomią tarptautinę konferenciją “Mąstyti istoriją, suprasti atmintį” – dr. Ina Pukelyte, dr. Linui Venclauskui ir doktorantei, atkeliavusiai į VDU iš saulėtosios Kalifornijos, Lisai Storer,
mūsų mylimai muzikologei, entuziastingai priimančiai įdomius pasiūlymus, Kauno miesto muziejaus padalinio M. ir K. Petrauskų namų muziejininkei dr. Aušrai Strazdaitei-Ziberkienei Ausra Strazdaite,
mūsų nuolatinei partnerei, gerų idėjų generatorei ir draugei, Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriaus vedėjai Editai Šilakauskienei Edita Karčiauskaitė Šil,
nuostabiai mūsų bičiulei, Kauno Veršvų gimnazijos mokytojai, Tolerancijos ugdymo centro koordinatorei Diana Murauskienė,
Julija Iskeviciene, nuolatinei ryšių ir draugysčių tarp įvairių organizacijų mezgėjai,
dar vienai puikiai mūsų bičiulei, žydų gelbėtojų ainei, Aleksoto bendruomenės sielai Liukrecija Navickienė,
buvusiai Kauno m. savivaldybės tarybos narei, Lampėdžių bendruomenės aktyvistei Edita Gudišauskienė,
smuikininkei, pedagogei, dažnai, kaip atlikėjai, dalyvaujančiai įvairiuose prasminguose renginiuose Ilonai Klusaitei,
Michail Javič, Michailas Bolsunas, pratęsusiems koncertą ceremonijoje prie buvusių Kauno geto vartų, bei Iseriui Šreibergui, papildžiusiam renginį malda,
visiems kitiems mylimiems mūsų bičiuliams, kurių visų gal net nepastebėjome (nepykite, jūsų buvo tikrai daug), bei Kauno žydų bendruomenės nariams
ir, be abejo, visiems visiems, kurie atėjo, tiesiog pamatę informaciją apie renginį laikraštyje ar interneto erdvėje, AČIŪ jums!
Jūsų buvimas kartu – tai ženklas ar liudijimas, kad jums rūpi, kad jūs neskirstote mūsų šalies piliečių į “mes” ir “jūs (jie/jos)”, kad jums Lietuvos žydų tragedija – tai mūsų – visų Lietuvos žmonių – tragedija.
O renginiai, skirti Kauno geto likvidavimo 80-ąsias metinėms, tęsiasi:
liepos 17-18 d. į tarptautinę konferenciją, kuri bus tiesiogiai transliuojama muziejaus YouTube paskyroje, kviečia Kauno IX forto muziejus (daugiau informacijos apie konferenciją komentaruose),
rugpjūčio 26 d. nemokamą koncertą Kauno filharmonijoje surengs Kanadoje gyvenantis smuikininkas, kurio tėveliai buvo Kauno geto kaliniai, Atis Bankas su kolegomis muzikantais.