Birželio viduryje Vašingtone vyko pasaulinis forumas, į kurį susirinko 28 šalių žydų bendruomenių lyderiai. Jame dalyvavo ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Forume buvo pristatyta Amerikos žydų komiteto parengta kovos su antisemitizmu strategija.

Po spalio 7 d. „Hamas“ teroristų įvykdytų žiaurių žudynių, visame pasaulyje drastiškai išaugo antisemitizmas. Šiuo precedento neturinčiu laiku Amerikos žydų komitetas (AŽK) subūrė pasaulinių žydų lyderių ir partnerių koaliciją, kad sutelktų ir įgalintų savo vyriausybes bei bendruomenes imtis drąsių veiksmų prieš augančią antižydišką neapykantą. Antisemitizmas kelia grėsmę ne tik žydams, bet ir visiems kitiems žmonėms, nes nekontroliuojamas jis pamins bendražmogiškas vertybes ir laisves.

Prie pasaulinio forumo atidarymo metu AŽK generalinio direktoriaus Tedo Deutcho raginimo vieningai veikti prieš antisemitizmą prisijungė  47 organizacijos, atstovaujančios 35 šalims, ir trys daugiašalės skėtinės organizacijos.

„Atėjo laikas paskelbti pasaulinę nepaprastąją padėtį žydų tautai. Ta pati neapykanta, užkrečianti Amerikos visuomenę, veržiasi į Čilę, Ispaniją, Prancūziją ir kitur. Atsakas į šią krizę turi būti pasaulinis. Jis turi apimti visas visuomenės dalis ir taikomas visuotinai. Esame lūžio taške, tad mūsų veiksmai ateinančiais dešimtmečiais turės plataus masto poveikį pasaulinei žydų bendruomenei, – kalbėjo AŽK generalinis direktorius Tedas Deutchas. – Šiandien aš didžiuojuosi galėdamas paskelbti AŽK visuotinį raginimą veikti prieš antisemitizmą, kurį pasirašė 47 žydų bendruomenės visame pasaulyje. Per daugiau nei 100 metų agituodami žydų tautą AŽK matė, kad kaip vieninga bendruomenė esame daug stipresni už antisemitinę neapykantą, kuri siekia ir grasina suskaldyti mūsų demokratines visuomenes. Kartu reaguosime į pavojaus signalą ir sukursime naują, geresnę ateitį visiems“.

Remdamasi ankstesnių AŽK Europoje ir Amerikoje vykdytų akcijų sėkme, komitetas parengė ir praktinių kovos su antisemitizmu veiksmų planą, prie kurio kviečiamos jungtis visų šalių vyriausybės, socialinės žiniasklaidos įmonės ir nuomonės formuotojai, mokyklos ir kolegijos, organizacijos, įmonės, žiniasklaidos įmonės ir žurnalistai, pilietinės visuomenės lyderiai ir paprasti žmonės.

Vyriausybių veiksmai

→ Vyriausybės turėtų priimti ir naudoti IHRA (Tarptautinio holokausto atminties aljanso) pateiktą antisemitizmo apibrėžimą. Norint kovoti su antisemitizmu, reikia mokėti jį atpažinti. IHRA antisemitizmo apibrėžimas yra visuotinai pripažinta priemonė, kurią 41 JT valstybė narė naudoja apibūdinti antisemitizmui.

→ Vyriausybės ir teisėsaugos institucijos turi užtikrinti žydų bendruomenių saugumą. Vyriausybės turėtų bendradarbiauti su žydų bendruomenių saugumo specialistais, užtikrinti policijos apsaugą ir finansuoti būtinus saugumo tobulinimus, kad apsaugotų žydų mokyklas, sinagogas ir bendruomenių centrus, kuriems gresia pavojus.

→ Kiekviena vyriausybėms pavaldi institucija turėtų apsvarstyti galimybę sukurti savo srities kovos su antisemitizmu strategiją. Nacionalinės kovos su antisemitizmu strategijos yra veiksmingos, kai jos įtraukia visus valdžios lygius su konkrečiomis, laiku deleguotomis pareigomis. Nacionalinis koordinatorius, turintis įgaliojimus ir išteklius, gali užtikrinti įstaigų  koordinavimą ir strategijos įgyvendinimą.

→ Vyriausybių vadovai turi pasisakyti vienareikšmiškai. Visų valdžios lygių lyderiai, vos atsiradus antisemitizmo apraiškoms, turi  pareikšti tvirtą poziciją, net ir tada, kai antisemitizmas pridengiamas antisionizmu. Reikėtų nedelsiant paskelbti griežtą pasmerkimą ir konkrečiai įvardyti antisemitizmą.

→ Prokurorai ir teisėsauga privalo tirti neapykantos nusikaltimus ir įstatymų nustatyta tvarka nusikaltusius asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Preciziškas įstatymų taikymas yra galinga atgrasymo priemonė.

→ Tautos išrinkti atstovai turi depolitizuoti kovą su antisemitizmu. Žydų bendruomenėms antisemitizmas nėra politinis, jis yra asmeninis. Žvelgiant per ideologinę prizmę, antisemitizmas ne priešina, o vienija.

→ Vyriausybės turi atidžiai stebėti antisemitizmą. Teisėsauga turi stebėti, rinkti ir sistemizuoti neapykantos nusikaltimų duomenis, kad būtų galima tiksliai stebėti antisemitizmo lygį ir jo šaltinius. Žydų bendruomenių patirties ir suvokimo, taip pat visų gyventojų pažiūrų ir išankstinių nusistatymų tyrimas padeda išsiaiškinti tikrąją padėtį.

Visuomenės veiksmai

→ Tie, kurie patys patiria ar tampa antisemitizmo liudininkais, turi apie tai pranešti. Neapykantos nusikaltimų nutylėjimas yra pasaulinė tendencija, kuri trukdo veiksmingai reaguoti. 79 % Europos žydų, patyrusių antisemitinį priekabiavimą, nepranešė apie tai policijai ar kitoms institucijoms; toks pat procentas Amerikos žydų taip pat tylėjo. Apie antisemitinius incidentus reikia pranešti teisėsaugai ir neapykantos nusikaltimų stebėtojams.

→ Socialinės žiniasklaidos įmonės turi kovoti su neapykanta internete. Internetinis antisemitizmas skleidžia ir sustiprina grupių neapykantą, skatina sąmokslus ir sieja antisemitus bei ekstremistus visame pasaulyje. Socialinės žiniasklaidos įmonės turi tobulinti savo politiką ir moderavimo sistemas, pašalinti neapykantą skatinantį turinį, pateikti tikslią informaciją ir sudaryti sąlygas vartotojams lengviau pažymėti antisemitizmą. Asmenys ir patikimos organizacijos gali paneigti melagingus teiginius ir nutildyti neapykantą kurstančius balsus, kad nustumtų antisemitus į tolimiausius interneto pakraščius, kur jiems ir vieta.

→ Mokyklos ir universitetai turi atsikratyti antisemitizmo. Švietimo institucijos yra atsakingos už studentų, personalo ir dėstytojų apsaugą nuo priešiškos mokymosi aplinkos. Reikia aiškumo apie politiką, ataskaitų teikimą ir atsaką. Švietimo įstaigos turi teikti pirmenybę fiziniam saugumui, aiškiai pasakyti, kad antisemitizmas netoleruojamas, ir būti pasirengusios drausminti.

→ Organizacijos, įmonės, akademinės institucijos ir nuomonės formuotojai turėtų viešinti žydų indėlį į visuomenės gerovę. Didėjantis informuotumas ir supratimas apie antisemitizmą turi būti siejamas su įsipareigojimu didinti žydų paveldo ir indėlio į visuomenę vertinimą.

→ Žiniasklaida turi pateikti tikslų turinį ir pranešti naujienas be šališkumo. Žiniasklaida formuoja visuomenės požiūrį ne tik apie antisemitizmą, bet ir apie žydus bei judaizmą. Stereotipinių pasakojimų kūrimas skatina melagienų plitimą, kurie neatspindi žydų daugumos ar žydų tautos įvairovės. Netiesos ar šališkų pranešimų tiražavimas gali būti pavojingas, ypač kalbant apie dabartinį karą Izraelyje. Labai svarbu, net gyvybiškai būtina, teisingai perteikti faktus.

→ Įtakingi balsai turėtų padėti šviesti ir palaikyti žydų bendruomenę. Daugelis žmonių visame pasaulyje nieko nežino apie žydus ir net nežino žodžio „antisemitizmas“, tačiau jie yra gerbėjai įtakingų asmenų, įžymybių, menininkų ir sportininkų, galinčių naudoti savo populiarias platformas sekėjų švietimui apie žydus ir antisemitizmą.

→ Tikėjimo ir pilietinės visuomenės lyderiai turi didinti žinojimą ir savo bendruomenėse bei institucijose užkirsti kelią neapykantai. Ne vien tik žydai turi būti atsakingi už pavojaus signalą dėl antisemitizmo ir ekstremistinių ideologijų, keliančių grėsmę visai visuomenei. Dabar atėjo laikas pilietinei visuomenei susivienyti per ideologines atskirtis, pripažįstant, kad antisemitizmas, kaip ir bet kokia neapykanta ar fanatizmas, kelia grėsmę mums visiems.