Rafailas Karpis ir valstybinis choras „Vilnius“ žiūrovus pakvietė į muzikinę kelionę žydų tautos istorijos puslapiais

Rafailas Karpis ir valstybinis choras „Vilnius“ žiūrovus pakvietė į muzikinę kelionę žydų tautos istorijos puslapiais

Birželio 4 dienos vakarą į Šv. Kotrynos bažnyčią Vilniuje rinkosi Lietuvos žydų bendruomenės nariai, užsienio šalių ambasadų darbuotojai, krikščioniškų bendruomenių atstovai bei Izraelio draugai. Tą vakarą gausiai susirinkusius muzikos mylėtojus pradžiugino dar vienas „Shalom Culture & Music Festival” koncertas, kurio metu operos solistas Rafailas Karpis, Artūro Dambrausko vadovaujamas valstybinis choras „Vilnius“, smuikininkas Borisas Kirzneris ir pianistas Vincenzo de Martino pristatė išskirtinę žydiškos muzikos programą. Renginio metu skambėjo kūriniai jidiš, hebrajų, lietuvių, lotynų ir anglų kalbomis.

Operos solistas Rafailas Karpis ir pianistas Vincenzo de Martino / Rūtos Ravinskaitės nuotr.

Galbūt simboliška, kad tenoras Rafailas Karpis ir italų kilmės pianistas Vincenzo de Martino koncertą pradėjo genialaus litvakų kompozitoriaus, Vilniuje gyvenusio ir kūrusio šiuolaikinės muzikos klasiko Anatolijaus Šenderovo kūriniu „Puslapiai iš užmirštos knygos“, nes kiekvienas po to koncerte skambėjęs kūrinys buvo tarytum naujas puslapis, klausytojams atskleidžiantis Dievo išrinktosios tautos istoriją.

Festivalio sumanytojas ir organizatorius Tadas Daujotas ir operos solistas Rafailas Karpis ./ Rūtos Ravinskaitės nuotr.

Žydai mūsų šalyje gyveno daug šimtmečių ir ilgainiui tapo neatskiriama multi-kultūrinės Lietuvos dalimi. Todėl antradienį Artūro Dambrausko vadovaujamas valstybinis choras „Vilnius“ savo pasirodymą pradėjo kompozitoriaus Vaclovo Augustino kūriniu „Tėvyne mūsų“.

„Šią lietuvišką giesmę įtraukdami į žydiškos muzikos koncerto programą norėjome pabrėžti, kad mūsų šalyje šaknis įleidusiems žydams Lietuva tapo tėvyne, todėl organizuodami šį festivalį siekiame išreikšti meilę ir pagarbą tautai, kuri įdėjo tokį didelį indėlį į mūsų šalies gerbuvį“, – renginio metu dalinosi festivalio sumanytojas, VšĮ „Prabudimo orkestras“ vadovas Tadas Daujotas.

Valstybinio choro “Vilnius” vadovas Artūras Dambrauskas / Rūtos Ravinskaitės nuotr.

Koncerto metu skambėjo nemažai kūrinių jidiš kalba, kurie klausytojams atvėrė Europoje gyvenusių žydų aškenazių gyvenimo puslapius, jų istorijas ir patirtis, o kompozitoriaus Aleksandro Olšanetskio kūrinys pavadinimu „Vilne“, pasakojo apie žydiškąjį Vilnių. Turbūt retas žmogus šiandien susimąsto, kad prieš II pasaulinį karą mūsų sostinėje apie 40% gyventojų kalbėjo būtent jidiš kalba, bet deja, daugelio iš jų gyvenimo kelionė baigėsi Holokausto tragedijos metu.

Renginio metu didelis dvasinis pakylėjimas buvo juntamas, kuomet skambėjo kūriniai hebrajų kalba. Ypatingai klausytojų širdis lietė choro atliekamas Izraelio valstybės himnas „Hatikva“ ir litvakų kilmės kompozitorės bei dainininkės Naomi Shemer žymusis kūrinys „Yerushalaim Shel Zahav“ (liet. – Auksinė Jeruzalė).

Smuikininkas Borisas Kirzneris / Rūtos Ravinskaitės nuotr.

„Organizuodami šį festivalio koncertą net nežinojome, kad būtent tą dieną pagal hebrajų kalendorių yra minima Jeruzalės diena. Aš mačiau kaip pirmose eilėse sėdinčių žydų širdis lietė lietuvių choro hebrajiškai atliekama daina apie Jeruzalę, o kuomet netoli manęs sėdėjęs Izraelio ambasadorės pavaduotojas Erez Golan pakuždėjo, kad būtent šiandien Izraelyje yra švenčiama Jeruzalės diena, supratau, kad pas Dievą atsitiktinumų nebūna“, – savo išgyvenimais dalinasi festivalio organizatorius Tadas Daujotas.

Valstybinis choras “Vilnius” / Rūtos Ravinskaitės nuotr.

Koncerto metu kelionė istorijos puslapiais tęsėsi ir pasiekus kulminaciją klausytojai turėjo unikalią galimybę pirmą kartą Lietuvoje išgirsti JAV gyvenančio žydų kilmės kompozitoriaus Lee Kesselman kūrinį „Wagon of Shoes“.  Lietuvių, lotynų, anglų ir hebrajų kalbomis pasakojama muzikinė kelionė prasidėjo prieš 700 metų parašytais Gedimino laiškais, po to buvo cituojamos Holokaustą išgyvenusio, vieno garsiausių Vilniaus jidiš poetų Abraomo Suckeverio eilės, o muzikinis pasakojimas baigėsi hebrajų kalba skambėjusia taikos malda „Ose Shalom“. Šis kūrinys tarytum nutiesė tiltą iš praeities į ateitį – jame buvo pasakodama apie žydų tautos atvykimą į mūsų šalį, atskleidžiami Holokausto tragedijos puslapiai, o pabaigoje, per labai jautriai sugiedotą senovinę hebrajišką maldą, suteikta viltis, kad Tas, Kuris aukštybėse kuria taiką, atneš taiką ir ramybę mums, visam Izraeliui bei visiems žemėje gyvenantiems žmonėms.

Būtent ramybės ir taikos šiuo metu trokšta Izraelio piliečiai. Šiandien didžiausia daugelio žydų svajonė, kad nuo spalio 7 dienos beveik 8 mėnesius įkalinti 124 belaisviai kuo greičiau sugrįžtų pas savo gimines ir artimuosius, todėl koncerto pabaigoje skambėjęs kūrinys atskleidė šiuo metu Izraelio valstybei labai jautrų ir skausmingą gyvenimo puslapį. Po koncerto daug žydų tautybės žmonių išreiškė didelį dėkingumą, kad valstybinis choras „Vilnius“ sudainavo šiuo metu Izraelyje labai populiarią Ehud Manor ir Yair Klinger dainą „Habayta“. Šių metų pradžioje šį kūrinį Cezarėjos amfiteatre atliko 1000 Izraelio muzikantų ir dainininkų, reikalaudami, kad Gazos tuneliuose kalintys belaisviai kuo greičiau sugrįžtų namo. Vaizdo klipas per 5 mėnesius sulaukė daugiau kaip 3 milijonų peržiūrų YouTube kanale, o šį antradienį Šv. Kotrynos bažnyčioje gyvai suskambusi daina tapo festivalio organizatorių ir atlikėjų solidarumo išraiška prieš teroristus kovojančiai Izraelio valstybei.

Vakaro akimirka / Rūtos Ravinskaitės nuotr.

Apie festivalį

„Shalom Culture & Music Festival“ prasidėjo gegužę ir tęsis iki spalio mėnesio. Festivalio organizatoriai planuoja surengti 20 koncertų bei aplankyti net 11 Lietuvos miestų ir miestelių. Beveik pusę metų truksiančioje žydiškos muzikos ir kultūros festivalio programoje skambės klasikinė bei šiuolaikinių kompozitorių muzika, klezmerio melodijos, džiazo improvizacijos, vyks parodos bei meninės akcijos. Festivalyje dalyvaus muzikantai ir dainininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Vokietijos bei Izraelio. Šiais metais festivalio programoje planuojama surengti virš 20 koncertų, kurie vyks Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Palangos koncertų salėse, Senojoje Zapyškio bažnyčioje, Alytaus, Joniškio, Kėdainių, Pakruojo ir Žiežmarių sinagogose bei Telšių ješivoje.

Birželio 7 dieną (penktadienį) šis žydiškos muzikos ir kultūros festivalis atkeliaus į Palangos kurhauzą, o birželio 11 dieną į Alytaus sinagogą. Šių koncertų metu žiūrovai galės išgirsti 5 kartos bajanisto iš Ukrainos Yevgenii Musijets atliekamą muziką.

Festivalį iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė, Kauno miesto savivaldybė, Tautinių mažumų departamentas prie LRV, Wix.com bei privatūs rėmėjai. Informacinis partneris LRT. Bilietus platina – Bilietai.lt

Vakaro akimirka / Rūtos Ravinskaitės nuotr.