Po oficialaus istorinės rezoliucijos paskelbimo, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky išsiuntė padėkos raštus Izraelio prezidentui Isaacui Herzogui, Diasporos reikalų ir kovos su antisemitizmu ministrui Amichai Chikliui ir Izraelio ambasadorei Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein.
Izraelio vyriausybė pirmadienį patvirtino vadinamąją „Rezoliuciją 492“, kuria oficialiai pagerbė žydus, dėl savo kilmės žuvusius diasporoje priešiškų antisemitinių veiksmų metu.
Izraelio Diasporos reikalų ministras Amichai Chikli prieš metus viešėjo Lietuvoje/ ELTA Ekaterina Khvashchynskaya nuotr.
Pirmą kartą nuo valstybės įkūrimo Vyriausybė pritarė Diasporos reikalų ir kovos su antisemitizmu ministro Amichai Chiklio siūlymui pripažinti Izraelio, kaip nacionalinės valstybės, pareigą paminėti dėl antisemitinių veiksmų žuvusius žydus, kurie nėra Izraelio piliečiai. Vadinamasis „Rudermano planas“ pavadintas šeimos, kuri pažingsniui sudėliojo veiksmų eigą, kaip įgyvendinti šią idėją.
Ta proga Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, advokatė Faina Kukliansky išsiuntė padėkos raštus Izraelio prezidentui Isaacui Herzogui, Diasporos reikalų ir kovos su antisemitizmu ministrui Amichai Chikliui ir Izraelio ambasadorei Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein, kuriuose pabrėžia, kad ši rezoliucija yra labai svarbi, rezoliucija yra labai svarbi, ypač šiais laikais, kai žydų tauta visame pasaulyje susiduria su padidėjusiu antisemitizmu, dar labiau paaštrintu tarp Izraelio ir teroristinės organizacijos „Hamas“ vykstančio karo.
„Ši iniciatyva užtikrina, kad bus pagerbta atmintis tų, kurie tik dėl savo tautybės žuvo per antisemitinius išpuolius, ir stiprina viso pasaulio žydų solidarumą“, – rašoma padėkos rašte.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky / LRP nuotr.
Apie rezoliuciją
Vyriausybė įsteigė specialų komitetą, į kurio veiklą įtraukė įvairių nacionalinių institucijų ir viešųjų įstaigų atstovus, o vadovauti paskyrė Diasporos reikalų ministerijos generalinį direktorių. Pirmadienį komitetas pateikė Vyriausybei vienbalsiai patvirtintas rekomendacijas, kuriose numatyta skirti specialią atminimo datą, pastatyti paminklą, sukurti interneto svetainę ir duomenų bazę, kurioje informacija apie žuvusius diasporos žydus būtų prieinama plačiajai visuomenei, organizuoti švietėjišką veiklą ir įtraukti ją į Izraelio formaliojo ir neformaliojo ugdymo programas.
„Priešiški veiksmai žydus dažnai ištinka tiek mūsų šalyje, tiek užsienyje, – sakė praėjusią vasarą ir Lietuvoje lankęsis ministras A. Chiklis. – Spalio 7-osios žudynės ir [Gazos] geležinių kardų karas buvo pradėti prieš Izraelį dėl vienos priežasties: neapykantos žydams ir Izraeliui. Tai taip pat vienintelė priežastis, kodėl mūsų broliai ir seserys išeivijoje kenčia nuo sunkių ir šokiruojančių antisemitinių incidentų“.
Pasaulio sionistų organizacijos pirmininkas Yaakovas Hagoelis / Yonatano Sindelo / Flash90 nuotr.
Nukentėjusiųjų nuo antisemitinio smurto pripažinimas priešiškų veiksmų aukomis yra svarbus ir būtinas žingsnis, vykdant nacionalinius Izraelio įstatymus, teigiančius, kad „valstybė sieks užtikrinti saugumą žydų ir savo piliečių, atsidūrusių bėdoje ar nelaisvėje dėl tautybės ar pilietybės“.
2022 m. šią rezoliuciją paskelbė Pasaulio sionistų organizacijos pirmininkas ir buvęs Izraelio žydų agentūros pirmininkas Yaakovas Hagoelis. Jis išsiuntė laišką tuometinei Izraelio Ministrei Pirmininkei Naftali Bennett, ragindamas valstybę oficialiai pripažinti žydus, nukentėjusias nuo antisemitinių išpuolių visame pasaulyje.
„Labai svarbu, kad vyriausybė pripažintų žuvusiuosius diasporoje, – 2022 m. laiške rašė Hagoelis. – Neturime pamiršti savo brolių ir seserų diasporoje, kurie buvo nužudyti vien dėl savo žydiškumo. Izraelio valstybė turi imtis veiksmų, kad oficialiai pripažintų nužudytuosius ir antisemitinių išpuolių aukas visame pasaulyje. Turime juos prisiminti oficialiose Izraelio valstybės ceremonijose ir veikti taip, kad jie būtų neatsiejama nacionalinės atminties ir minėjimo dalis… tai mūsų pareiga mūsų broliams ir seserims žydams“.