„Dabar žiūrint į praeitį, tiek aš, tiek tie, kurie su L. Lipšicu dirbo, galime gailėtis, kad neišnaudojome jo 100 procentų. Jis žinojo tiek daug, kad visko paimti negalėjome, kartu su juo netekome dalies to palikimo“, – sako šiaulietis Giršas Rafaelis, vienas iš L. Lipšico bendražygių.
Iš Telšių į Šiaulius mokytis, o vėliau ir gyventi atvykęs G. Rafaelis pirmą kartą su L. Lipšicu susidūrė 1988 metų gruodį, kada Sąjūdžio iniciatyva buvo nutarta atkurti Šiaulių žydų bendruomenę. Iš daugiau nei 200 susirinkusių žmonių buvo renkama taryba, į kurią pateko mokytojai, dėstytojai, statybininkai. Tarp jų ir tuomet 64-erių L. Lipšicas.