Sausio 27-ąją Švenčionių miesto parke prie paminklinės Menoros susirinko Švenčionių rajono administracijos, Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Viščionytė, Švenčionių miesto seniūnijos, kultūros centro, Nalšios muziejaus, verslo ir turizmo informacijos centro administracija ir darbuotojai, Švenčionių Zigmo Žemaičio mokiniai kartu su istorijos mokytojomis L. Chaleckiene ir V. Jaksebogiene.
Parengė Nalšios muziejaus muziejininkė istorikė Nadežda Spiridonovienė
Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisejus Šapiro / Ramūno Maminsko nuotr.
Minėjimo pradžioje tylos minute buvo pagerbti žydai tapę Holokausto aukomis. Pranešimą skaitė Nalšios muziejaus muziejininkė istorikė Nadežda Spiridonovienė.
Sausio 27 d. Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, pradėta minėti po 2005 m. lapkričio 1 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtos rezoliucijos, kuri oficialiai pasmerkė milijonų Europos žydų išžudymą, taip pat nacių vykdytas žudynes. Nacistinės Vokietijos vadovybės su kancleriu Adolfu Hitleriu priešakyje 1939–1945 m. buvo vykdyta žydų genocido politika Vokietijoje ir jos okupuotuose šalyse. Holokausto laikotarpiu žuvo apie 8 mln. žydų. Šia dieną taip pat prisimenami ir karo belaisviai, kiti, t. y. ne žydų tautybės asmenys, žuvę Antrojo pasaulinio karo metu.
Švenčionyse paminėta Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena / Ramūno Maminsko nuotr.
Sausio 27-oji kaip Holokausto aukų atminimo diena buvo pasirinkta ir dėl to, kad 1945 m. tą dieną, t. y. prieš 80 metų, Sovietų Sąjungos ginkluotosios pajėgos išlaisvino Aušvico koncentracijos stovyklą, kuri 1940 m. gegužės 20 d. buvo įsteigta SS reichsfiurerio Heinricho Himmlerio įsakymu. Iki 1945 m. pradžios joje buvo nužudyta (pagrinde – dujų kamerose) apie1,5 mln. žmonių, iš jų apie apie 90 proc. buvo žydai. Aušvico konclagerio pirmasis komendantas Rudolfas Hössas Niurnbergo proceso metu tvirtino, kad nužudyta daugiau kaip 3 mln. žmonių. Šią ypatingą dieną pravartu prisiminti ir tai, kad, žuvusių ne Aušvice, patenka ir tie žydai, kurie žuvo Lietuvoje nacių valdymo laikotarpiu, t. y. 1941–1944 metais. Nacių ir sovietų nusikaltimų tyrimo komisijos duomenimis, Holokausto metu žuvo maždaug 190 tūkst. Lietuvos žydų, apie 8 tūkst.–10 tūkst. žydų pabėgėlių iš Lenkijos, apie 5800 žydų iš Austrijos, Vokietijos ir Prancūzijos.
Švenčionyse paminėta Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena / Ramūno Maminsko nuotr.
Nuo apsigyvenimo Lietuvoje pradžios iki Holokausto žydai vertėsi prekyba, amatais, pinigų skolinimu, bankininkyste. Buvo ir tokių, kurie vertėsi ir žemės ūkiu. Žydų bendruomenės nariai turėjo savo mokyklas, maldos namus, sinagogas, kultūrines ir kitokias įstaigas. Lietuvoje gyveno žymių žydų, neabejotinai nusipelniusių menui, muzikai, tapybai, mokslui, filosofijai. Būta ir įvairių judaizmo srovių.
Holokaustą išgyvenusių žydų – tokių žmonių dabartiniu metu likę nedaug, greitai jų apskritai neliks. Tačiau gelbsti istorinė literatūra, šaltiniai, senos nuotraukos, kiti liudijimai. Jie atskleidžia, kad pagrindinė atsakomybė už žydų žūtį tenka nacių Vokietijos vadovybei, okupacinei valdžiai. Okupacinei valdžiai pavyko įtraukti į žydų persekiojimą, naikinimą ir dalį krašto gyventojų, dirbusių apskričių, valsčių savivaldos institucijose, viešosios, saugumo, kriminalinės ir kitos rūšies policijos įstaigose, tarnavusių pagalbinėje policijoje, savisaugos batalionuose, Vilniaus ypatingajame būryje. Žydų genocidą kaip procesą sudarė keturios sudedamosios dalys: žydo definicija; turto nusavinimas; izoliavimas, getoizavimas; masinės žudynės. Lietuvoje veikė didieji getai Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir dešimtys mažesnių kaip Švenčionyse getų, koncentravimo stovyklų, iš kurių žydai buvo vedami į žūties vietas. Lietuvoje esama kiek daugiau nei 190 vietų, kuriose naciu valdymo laikotarpiu buvo žudomi žydai. Didžiausio masto žydų žudynės vyko Aukštuosiuose Paneriuose, Kauno IX forte, Vidzgirio miške prie Alytaus, miške prie Švenčionėlių. 1941 m. vasarą ir ruduo – bene kruviniausias laikotarpis Lietuvos istorijoje. Jo metu žuvo apie 130 tūkst., žydų. Vokiečių karinės administracijos valdymo laikotarpiu buvo žudomi daugiausiai žydai vyrai, moterų nužudyta daug mažiau. Po to, kai kraštą pradėjo valdyti civilinė administraciją, buvo pradėti žudyti visi žydai be išimties, t. y. vyrai, moterys ir vaikai.
Švenčionyse paminėta Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena / Ramūno Maminsko nuotr.
Sunkias mintis sukelianti negatyvi istorinė atmintis, sušvelnina tik buvimas žmonių, kurie nepabijojo nacių ir gelbėjo nuo mirties žydus. Šiuo metu nustatyta, kad Lietuvoje 922 asmenys, jų šeimos, kurie prisidėjusio prie žydų gelbėjimo, kai Lietuvą valdė nacių režimas.
Prieš sušaudymą iš žydų buvo atimti vertingesni daiktai, drabužiai. Nužudytus buvo liepta užkasti, pagilinti apkasus. Žudynėms pasibaigus, gestapininkai vaišino policininkus degtine.
Švenčionyse paminėta Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena / Ramūno Maminsko nuotr.
Pasienio zonoje žudynes daugiausia vykdė vokiečių saugumo ir viešoji policija. Lietuvoje Holokaustas prasideda labai greitai, jau pirmą karo ir nacių okupacijos savaitę.
Atsiminimus apie žydų gyvenimą Švenčionyse ir pirmuosius šaudymus skaitė Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos mokiniai. Vėliau žydų žudymai Lietuvoje sumažėjo nes naciams reikėjo darbo jėgos. Bet kruvinasis holokausto darbas jau buvo padarytas. Švenčionių getas ir jame išgyvenę žmonės galėjo papasakoti apie sunkų ir baisų gyvenimą jame. Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisej Shapiro padėkojo, kad nepamirštami tragiški įvykiai žydų tautai Švenčionyse ir Lietuvoje, kad susirinkusieji mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Žydų bendruomenės pirmininkas pakvietė susirinkusiuosius uždegti žvakutes ir padėti jas prie paminklinės Menoros, simbolizuojančios, Geto buvimą šioje vietoje.
Daugiau renginio akimirkų – nuotraukų galerioje.