Šį antradienį Vokietijos klarneto žvaigždė Annette Maye, kartu su žymiu Lietuvos perkusininku Arkadijumi Gotesmanu, kviečia pasinerti į džiazo improvizacijas, kurias įkvėpė esperanto kalbos kūrėjas Liudvikas Zamenhofas. „Esperanto buvo sukurta kaip universali kalba, skirta skatinti skirtingų kultūrų tarpusavio supratimą. Muzika taip pat yra universali kalba, kuria be žodžių perduodamos emocijos ir idėjos“, – sako programos „Tas, kuris tikisi“ (būtent tai išvertus pažodžiui reiškia „esperanto“) atlikėjai, pasirodysiantys išskirtinėje Vilniaus vietoje – puikia akustika garsėjančiame „Muzikos magijos“ klube.
Data: lapkričio 12 d., antradienis.
Laikas: 19:00 val.
Vieta: „Muzikos magijos klubas“ (Šv. Stepono g. 12, Vilnius).
Įėjimas: Bilietai.lt
Ta proga pakalbinome vieną tituluočiausių Vokietijos muzikančių A. Maye.
– Kaip jūsų gyvenime atsirado klarnetas, juk vaikai retai patys nori atsisakyti žaidimų ir daug dirbti?
– Muzikuoti pradėjau dar darželyje. Ten grojome fleitomis, kurių muzika mane lydėjo iki dešimties metų. Kai pakeičiau mokyklą, man leido pasirinkti orkestrinį instrumentą, tiesa, tik iš pučiamųjų. Mano tėvas namuose turėjo seną, bet puikų klarnetą. Tuo metu apgalvojau visas galimybes ir nusprendžiau, kad jei pasirinksiu būtent šį instrumentą, galėsiu groti ir mokyklos orkestre, ir bigbende. Kaip matote, stilistinė įvairovė man buvo svarbi net vaikystėje (šypsosi).
Man labai patiko specialybės klarneto mokytojas, jis dažnai mane gyrė, o tai skatino vis daugiau dirbti. Atradau mokymosi džiaugsmą ir netrukus namuose jau praktikavausi savarankiškai, be tėvų spaudimo ar skatinimo. Vos pasibaigus pamokoms skubėdavau namo, kad galėčiau užsiiminėti.
Klarnetas yra patogus ir lengvai transportuojamas. Be to, man patinka, kad jis pagamintas iš medžio, šiltos ir natūralios medžiagos.
– Grojate skirtingų stilių muziką – ir tai, ką užrašė kiti, ir savo improvizacijas. Ar muzikuojant iš natų nėra sunku išsilaikyti kitų užrašytuose rėmuose?
– Nejaučiu diskomforto grodama kitų kompozitorių muziką, jei tik galiu joje rasti save. Dažniausiai tai kompozicijos, kurios taip pat leidžia improvizuoti. Tačiau man patinka groti ir iš natų. Smagiausia yra dirbti su kūriniu, kad pasiekčiau tokią būseną, kurioje galėčiau išreikšti savo emocijas per duotą medžiagą.
Pučiamųjų instrumentų vituozais garsėjančioje Vokietijoje Annette Maye – viena didžiausių scenos žvaigždžių / Organizatorių nuotr.
– Grojate ir klezmerių muziką. Ar ji atspindi jūsų šeimos šaknis, o gal tiesiog jums patinka šis stilius?
– Kiek žinau, neturiu žydų protėvių, tačiau mano mamos giminė kilusi iš Rumunijos, tad, manau, tai gali būti priežastis, kodėl mano repertuare yra tiek pietryčių Europos folkloro ir klezmerių muzikos. Tai taip pat turi kažką bendro su mano instrumentu – klarnetu. Devintajame dešimtmetyje klezmerių muzika, kuri vėl tapo populiari Vokietijoje dėka klarnetininko Giora Feidmano, suteikė man muzikos atramą, bazę, ant kurios galėjau leisti savo klarnetui „dainuoti“ bei improvizuoti. Man labai patinka klezmerių muzika, daugelis jos melodijų yra nepaprastai gražios, nepriklauso nuo mados ir giliai paliečia sielą. Šiuo metu stengiuosi šią muziką atverti laisvai improvizacijai, jungiu ją su džiazo ir roko elementais. Esu gerai išstudijavusi Johno Zorno „Masada Songbooks“, kurios, atstovaudamos vėlyvąjį XX amžių, tarsi neturi nieko bendra su klezmerių muzika, tačiau mano nuomone, turi panašią dvasią.
– Kaip jūsų kelionių tvarkaraštyje atsirado Lietuva?
– Nustebau ir labai apsidžiaugiau, kai šių metų pavasarį Arkadijus Gotesmanas susisiekė su manimi. Jo idėja buvo pakviesti mano duetą „Doyna“ su gitaristu Martinu Schulte. Deja, festivalis, kuriame turėjome koncertuoti, šiais metais neįvyko. Galiausiai sumanėme kurti duetą patys, tik su būgnais ir klarnetu. Arkadijus pakvietė mane į Lietuvą ir, turiu prisipažinti, labai laukiu mūsų pasirodymų Kaune ir Vilniuje.
Tiesą sakant, klarneto ir mušamųjų duetas yra nepaprastai dėkingas. Ši sudėtis suteikia neįtikėtinai daug laisvės ir atveria galimybes fantazijai – ne tik atlikėjo, bet ir klausytojo. Muzikuodama su perkusija jaučiuosi visiškai kitaip, daug laisviau, nes niekas mano polėkio nestabdo į harmonijos rėmais. Tai yra nuostabu.
– Būsimas koncertas Vilniuje dedikuotas esperanto kalbai ir jos kūrėjui Zamerhofui. Kuo jums artima ši tema?
– Nedvejodama galiu pasakyti, kad, išskyrus vaikystę, nebuvau susidūrusi su esperanto kalbos tema. Dabar, kai vėl apie tai galvoju, man beveik gaila, kad ši kalba neįsitvirtino kaip pasaulinė. Juk tai yra sąmoningai sukurta kalba su įvairių kalbų elementais, tad jokiai tikrai egzistuojančiai kalbai, pavyzdžiui, anglų, pasaulyje nebūtų suteikta pirmenybė. Visi žmonės turėtų išmokti esperanto, įskaitant JAV, Didžiosios Britanijos, Australijos ir kitų šalių gyventojus. Tai iš esmės būtų sąžininga ir dar labiau pabrėžtų visų žmonių lygybę, nepriklausomai nuo kilmės, tautybės ar odos spalvos.
Annette Maye pirmadienį pasirodys Kauno žydų bendruomenės koncerte VDU Didžiojoje auloje, o antradienį Vilniaus publikai koncertuos „Muzikos magijos klube“ / Organizatorių nuotr.
– Jūsų gyvenime labai daug veiklos. Daug keliaujate, koncertuojate. Kaip randate balansą tarp darbo ir poilsio?
– Tarp koncertinių turų visada yra poilsio laikotarpiai. Kartais jie būna labai trumpi, kartais randu daugiau laiko atsistatymui, tačiau per daug metų išmokau, kaip geriausiai atsipalaiduoti. Koncertų turai man taip pat suteikia vidinio, psichologinio ir dvasinio peno, kurį galiu apmąstyti poilsio dienomis.
Tikrai tikiuosi, kad atvykusi į Vilnių turėsiu galimybę pamatyti šį gražų miestą, pasivaikščioti gatvėmis, pasėdėti jaukiose kavinukėse, aplankyti turgų ir kitas įdomias vietas. Taip pat laukiu galimybės išgirsti lietuvių kalbą. Girdėjau, kad ji nepaprastai muzikali, tad laukiu, kada galėsiu į ją pasinerti tarsi į garsų jūrą.