Palangos Birutės parke prie pat pagrindinio įėjimo Vytauto bei Dariaus ir Girėno gatvių sankryžos pietvakariniame kampe stovi kalva, vadinama „Jaunimo kalneliu“. Taip pavadinta ši kalva buvo dar tarybiniais metais, taip ji vadinasi ir dabar.
Šaltinis: AviraKlaipeda.lt
Palangos žydų bendruomenės nuotr.
Senieji palangiškiai gerai prisimena ir tų laikų neformalų šios kalvos pavadinimą – dar prieš kokius 40-50 metų niekas kitaip Palangoje tos kalvos kaip žydkapiu ir nevadino. Nevadino, nes visi palangiškiai žinojo, kad ant šios kalvos yra žydų kapinės.
Dar iki maždaug 1970 metų ant šios kalvos buvo galima užtikti senųjų žydų kapų paminklinių akmenų liekanų. Nedaug, bet vakariniuose ir pietvakariniuose kalvos šlaituose tų paminklinių akmenų, jų liekanų dar buvo. 1982 metais ant vadinamojo „Jaunimo kalnelio“ viršūnės buvo pastatyta dekoratyvinė skulptūra „Šaulys“ (skulptorius Steponas Šarapovas, architektas Algis Juozas Knyva) M. K. Čiurlionio to paties pavadinimo kūrinio iš ciklo „Zodiakas“ motyvais.
Tai viena iš „Šaulio“ sukūrimo ir pastatymo versijų. Pagal kitą versija – tai labai sėkmingai nuo tarybų valdžios užmaskuotas ir, kas svarbiausia, taip pat labai sėkmingai realizuotas paminklas, skirtas ant tos kalvos palaidotiems Palangos žydams atminti. Abi versijos turi teisę egzistuoti.
Kas iš tiesų inspiravo „Šaulio“ sukūrimą, matyt, dabar jau nebesužinosime – nebėra ko paklausti. O, vat, prie Palangos žydų kapų Birutės parke problemos sugrįžti reikia, nes šie 2024 metai iš esmės pakeitė situaciją, gerokai praplėsdami Palangos Birutės parko memorialinę sudedamąją. Ir ne tik praplėtė, bet ir įteisino ją. Bet – apie viską nuo pradžios.
Pradžiai dar keletas trumpų faktų apie „Šaulio“ skulptūrą. Ši dekoratyvinė skulptūra yra įtraukta į kultūros vertybių registrą, unikalus objekto kodas 15334, įregistravimo registre data 1993-04-28. Šios skulptūros statusas yra registrinis, rūšis – nekilnojamas, o objekto reikšmingumo lygmuo yra regioninis. Objekto teritorijos plotas – 410 kv. m. 1984 m. gruodžio l1 d. „Šaulio“ skulptūra buvo paskelbta dailės paminklu. Skulptūra saugoma valstybės.
Palangos žydų bendruomenės nuotr.
Priminsime, kad ir pati kalva, vadinama „Jaunimo kalneliu”, yra kitos kultūros vertybės – Palangos dvaro sodybos (kodas 23429) teritorijoje. Palangos dvaro sodyba taip pat turi paminklinį statusą, jos rūšis – nekilnojamas (taip yra parašyta Palangos dvaro sodybos aprašyme) , o objekto reikšmingumo lygmuo yra nacionalinis. Palangos dvaro sodybos teritorijos plotas – 1 019 741 kv. m.
Na, o dabar apie tą „Jaunimo kalneliui“, „Šaulio“ skulptūrai, visam Birutės parkui ir visai Palangai labai svarbų ir reikšmingą šių metų įvykį. Balandžio 9 dieną Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (aktas Nr. QZDGEG7H1E) nustatė, kad vadinamasis „Jaunimo kalnelis“ dabartiniame Birutės parke (Palangos dvaro sodyba 2349, G117K) yra nekilnojamoji kultūros vertybė, o jos vertingoji savybė yra – „7.1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – reljefas (aukšta, stačiais šlaitais kalva; teritorijos paviršius apaugęs spygliuočiais ir lapuočiais medžiais, krūmais, laidojimo žymių ar antkapinių paminklų neišliko; TRP; IKONOGR Nr. 1-7; FF Nr. 1-13; 2024 m.); Palangos žydų tautybės gyventojų palaikai“.
Tuo pačiu aktu šiai nekilnojamajai kultūros vertybei buvo suteiktas ir jos pavadinimas – Palangos žydų antrosios senosios kapinės. Kapinės akte yra pavadintos antrosiomis, nes Palangoje apie 300 m į rytus nuo Naglio kalno jau yra vienos žydų kapinės, gerokai anksčiau įregistruota nekilnojamoji kultūros vertybė, kurios pavadinimas – Palangos žydų senosios kapinės. Tad ant vadinamojo „Jaunimo kalnelio“ 2024 metais įregistruotos Palangos žydų senosios kapinės yra pagal įregistravimo eiliškumą antrosios žydų senosios kapinės Palangoje.
Pagal nekilnojamosios kultūros vertybės aprašymo duomenis Palangos žydų antrųjų senųjų kapinių unikalus objekto kodas yra 48576, įregistravimo registre data 2024-05-21. Šios nekilnojamosios kultūros vertybės statusas yra registrinis, rūšis – nekilnojamas, o objekto reikšmingumo lygmuo yra vietinis. Vertingųjų savybių pobūdis – memorialinis (lemiantis reikšmingumą svarbus). Objekto teritorijos plotas – 7723 kv. m.
Palangos žydų antrosios senosios kapinės šioje konkrečioje dabartinio Birutės parko vietoje ant vadinamojo „Jaunimo kalnelio“ buvo (veikė) ilgai: laidoti čia buvo nustota tik apie 1892 metus, kai grafas F. Tiškevičius dar tik sumanė įkurti Birutės parką ir pasistatyti jame naujus savo rūmus.
Beje, grafas F. Tiškevičius labai gerai žinojo apie šias Palangos žydų kapinės ir labai pagarbiai elgėsi jų atžvilgiu, todėl, rengdamas Birutės parko planus, net neįtraukė (!) šių žydų kapinių į planuojamą Birutės parko teritoriją. Tai yra užfiksuota abiejuose tiek prancūziškame (Parc de la Birouta), tiek ir vokiškame (Parc de Polangen 1899) parko planuose.
1931 m., buvo parengtas naujas Birutės parko planas (plano brėžinys vadinosi Birutės parko grovo Felikso Tiškevičio planas) su gerokai padidintomis parko ribomis, lyginant jas su jau minėtais 1899 m. abiejų parko planų sprendiniais. Pagal 1931 metų Birutės parko grovo Felikso Tiškevičio planą dabartinio parko ribos „pajudėjo“ tiek šiaurės kryptimi dabartinės Dariaus ir Girėno gatvės link, tiek pietų kryptimi Nimerzatės link. Taip parko plotas padidėjo iki 81,995 ha (buvo apie 70 ha), o senosios žydų kapinės pirmą kartą ir jau oficialiai atsidūrė dabartinio parko teritorijoje.
Birutės parko grovo Felikso Tiškevičio plane žydų kapinės ant dabartinio Jaunimo kalnelio buvo preciziškai pažymėtos ir joms buvo suformuotas beveik 1 ha ploto sklypas.
Kaip kapinės (dabartinis vadinamasis „Jaunimo kalnelis“) ši Birutės parko vieta buvo pažymėta ir vėlesniuose tarpukario laikotarpio Palangos miesto žemėlapiuose: jos užfiksuotos ir 1936 m. , ir 1937 m. Palangos planuose – atitinkamai „buv. kapai“ ir „kapai“.
Tarybiniais pokario metais dėl tos kalvos Birutės parke pavadinimo niekas nesuko galvos – yra tas žydkapis ir tiek. Tegu. Kitokio pavadinimo ta kalva neturėjo, o ir poreikio jam atsirasti nebuvo. Pasakei „žydkapis“ – ir visiems palangiškiams buvo aišku, suprantama ir logiška, kad parke ant kalvos esantys žydų kapai (jų liekanos) būtent žydų kapais – „žydkapiu“ ir vadinasi.
Tačiau kažkuriuo tarybinio laikotarpio momentu žydkapio pavadinimas kažkam ėmė ir užkliuvo. Ir jo nebeliko. Vietoj jo
atsirado labai šviesus ir labai optimistinis (kaip ir visas tarybinis gyvenimas bei tą gyvenimą iliustruojantys nauji miestų, gatvių, laikraščių, žurnalų, kolūkių ir tarybinių ūkių pavadinimai) „Jaunimo kalnelio“ pavadinimas. Kada tai nutiko, kol kas nustatyti nepavyko, bet, kad tai yra tarybinio laikotarpio ideologinės kovos su naujam tarybiniam žmogui visiškai svetimomis „praeities liekanomis“ pasekmė – abejonių nėra. Taip senosios Palangos žydų kapinės – žydkapis tapo „Jaunimo kalneliu“.
2024-04-09 Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai (aktas Nr. QZDGEG7H1E) nustačius ir pripažinus, kad ant kalvos dabartinio Birutės parko teritorijoje yra ne kas kita, o pačios tikriausios palangiškių žydų kapinės, kurių vertingoji savybė – Palangos žydų tautybės gyventojų palaikai, kad tai yra nekilnojamoji kultūros vertybė (unikalus objekto kodas yra 48576) su atitinkamu statusu, atėjo laikas tą kapinių statusą realizuoti. O pradėti reikėtų, kad ir nuo tarybinio „Jaunimo kalnelio“ pavadinimo, kuris niekur nedingo ir figūruoja pačiuose įvairiausiuose žemėlapiuose, planuose ir kitokiuose dokumentuose. Kodėl? Kad gražus? Kad „istorinis“? Net Palangos dvaro sodybos aprašyme yra nurodyta, kad „ Jaunimo kalnelio sutvarkymo projekto autorius Algis Knyva“.
Dabar Palangos Birutės parko teritorijoje susidarė paradoksali situacija, pagal kurią kelis šimtus metų funkcionavusios Palangos žydų antrosios senosios kapinės atsidūrė ant kalvos, kuri nelabai seniai prieš kokius 40-50 metų, jau „brandaus“, vėlyvojo socializmo laikais (XX a. pabaiga) buvo pavadinta „Jaunimo kalneliu“.
Arba atvirkščiai – taip vadinamasis „Jaunimo kalnelis“ stovi Palangos žydų antrosiose senosiose kapinėse.
Ir pirmu, ir antru atveju tai nėra priimtina. Kapinės yra kapinės.
Kodėl iki šiol Palangos žydų antrosios senosios kapinės vis dar yra vadinamos tarybiniu „Jaunimo kalneliu“ pavadinimu?
Tarybų valdžiai, akivaizdu, kad visiškai nerūpėjo joks Palangos istorinis ar memorialinis paveldas. Prisiminkime kad ir apie 1970 metus viduryje miesto nugriautą sveikut sveikutėlį, mūrinį raudonų plytų Palangos žydų sinagogos pastatą. Taip tarybų valdžiai „reikėjo“. Buvo sinagogos pastatas ir neliko, o čia – kažkokios kapinių liekanos, kažkokios atmintys, pavadinimai? Todėl kalva, ant kurios buvo Palangos žydų antrosios senosios kapinės, labai lengvai, paprastai ir greitai sovietmečiu buvo pavadinta žaismingu ir jaunatvišku, nieko bendro su Palanga ir miesto istorija neturinčiu „Jaunimo kalnelio“ vardu, kas suponuoja visiškai naują, bet jau tarybinį šios kalvos statusą su atitinkančiu jo naujajam pavadinimui „jaunatvišku“ elgesiu šioje dabartiniojo Birutės parko dalyje. Tačiau mes žinojome, kad tai buvo ir yra kapinės, Palangos žydų antrosios senosios kapinės. Tai pagarbos, atminties ir susikaupimo vieta.
Jokioms kapinėms (nei žydų, nei lietuvių, nei kitų tautybių žmonių kapinėms) nereikia jokių papildomų pavadinimų, o kapinėse neturi stovėti jokie „Jaunimo kalneliai“.
Pasikartosime – kapinės visais laikais buvo kapinėmis. Dabar, kai Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nustatė ir įteisino Palangos žydų antrųjų senųjų kapinių Birutės parke buvimo faktą, vietą, teritoriją, jos ribas ir statusą, visų akys natūraliai krypsta į Palangos miesto savivaldybę. Reikia pradėti tą memorialinį statusą turinčios parko teritorijos dalies realiais ir konkrečiais darbais įgyvendinti (pažymėti kapinių teritoriją, kur reikia – nurodyti atitinkamą informaciją, peržiūrėti esamų takų tinklą, apšvietimą, neįgaliųjų poreikius ir kt). O pradžiai reiktų pabandyti išspręsti tarybinio Palangos žydų antrųjų senųjų kapinių pavadinimo „Jaunimo kalnelis“ panaikinimo klausimą. Na, negali kelis šimtus metų veikusios palangiškių žydų istorinės kapinės vadintis tarybų valdžios tik prieš kokius 40-50 metų sugalvotu „Jaunimo kalnelio“ vardu. Kaip sakoma – būtų juokinga, jei nebūtų graudu.
Atėjo laikas šią Palangos žydų antrųjų senųjų kapinių pavadinimo problemą ne tik pamatyti, išgirsti, bet ir priimti atitinkamą Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimą. O tokią teisę Palangos miesto savivaldybės taryba turi, mat „adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, butams ir kitoms patalpoms, pavadinimų gatvėms, savivaldybės teritorijoje esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimas, suteiktų adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“ pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punktą yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų. Darom.