Pasaulis aprauda mirusį Holokausto liudytoją, prof. Yehuda Bauerį

Pasaulis aprauda mirusį Holokausto liudytoją, prof. Yehuda Bauerį

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, kartu su Pasaulio žydų kongresu (PŽK) ir visu žydiškuoju pasauliu, liūdi dėl žymaus holokausto istoriko prof. Yehuda Bauerio mirties. Bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky reiškia nuoširdžią užuojautą profesoriaus artimiesiems ir visiems pažinojusiems. Tai – didžiulė netektis visai visuomenei.

Profesorius mirė 2024 m. spalio 18 d., būdamas 98 metų. Palaidotas Shoval Negeve kibuce.

Y. Baueris ilgą laiką siejamas su Jad Vašem muziejumi ir Jeruzalės Hebrajų universitetu, buvo daugelio knygų apie Šoa ir antisemitizmą autorius. Jis taip pat buvo vienas iš Tarptautinio Holokausto atminimo aljanso (IHRA) steigėjų. 2018 m. Pasaulio žydų kongresas jam skyrė prestižinę Nahum Goldmanno premiją.

Prisimindamas didįjį mokslininką ir jo didžiulį jo indėlį į mūsų žinias, PŽK prezidentas Ronaldas S. Lauderis sakė: „Buvau giliai nuliūdęs išgirdęs apie prof. Yehuda Bauerio mirtį. Jis mokė kartas ištisas studentų kartas apie Holokaustą. Niekuomet nepamiršiu mūsų paskutinių diskusijų Tarptautiniame Holokausto atminimo ir antisemitizmo kovos forume Malmėje, Švedijoje, 2021 m. spalį, ir jaudinančio pranešimo, kurį jis tuomet pateikė“.

Tuomet kreipdamasis į susirinkusiuosius Baueris apibūdino antisemitizmą kaip „ekstremalią bendros žmonijos ligos formą. [Tai] nėra žydų liga, nors žydai yra akivaizdžios pirmosios jos aukos. Antisemitizmas yra vėžys pasaulio politinėse kūno struktūrose.“

PŽK atstovas Izraelyje dr. Laurence‘as Weinbaumas apibūdino Bauerį kaip „Holokausto mokslininkų lyderį ir neišmatuojamo intelekto žmogų, kurio įsipareigojimas fiksuoti šiuolaikinę istoriją, kad ir kokia skausminga ji būtų, buvo nepakartojamas. Yehuda pradėjo savo paieškas laikotarpiu, kai Holokaustas vis dar buvo žaizda ir nedaugelis mokslininkų apie tai rašė. Įtaigaus, ikonoklastinio lektoriaus ir kruopštaus tyrinėtojo Yehudos spindėjimas buvo tiesiog proporcingas jo vertybėms. Tie, kurie buvo privilegijuoti pažinoti jį, niekada nepamirš jo gerumo, užuojautos ir kuklaus humoro. Tegul jo atmintis būna palaimos ir nuolatinio įkvėpimo šaltiniu.“