Deja, kartais tenka cituoti žinutę, platinamą internete: „Tarptautinis TV kanalas „Al Jazeera“ transliavo vaizdo klipą apie paramos Palestinos laisvei renginius <…> tai – pirmas kartas, kai Lietuva į pasaulinės televizijos eterį patenka tokiame kontekste”.

Žydų bendruomenė „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“
Šaltinis: Vilniauszydai.lt

Iš pradžių buvo pagunda (juk ne juokas – pirmas kartas!) pateikti Jūsų žiniai Al Jazeeros reportažo fragmentą, bet iškart atėjo blaivesnė mintis  – o kokia prasmė? Kad pirmas kartas? Na, istorija žino, kad tie pirmieji kartai patys savaime toli gražu nėra vertingi.

Štai, pavyzdžiui, 1917 m. rudenį Rusijoje įvyko karinis perversmas, paskui pavadintas pirmąja istorijoje socialistine revoliucija  – anokia čia proga dabar džiaugtis tuo pirmu kartu? 1933 m. Vokietijos reichskancleriu pirmąkart  tapo dailininkas (tiesa, nepavykęs), kuris atvedė pasaulį į kruviniausią per visą istoriją karą, kurio vienas  tragiškiausių epizodų buvo Holokaustas, apgalvotas ir planingas žydų tautos naikinimas.

Antra vertus, yra dalykų, apie kuriuos kalbėta tikrai ne kartą, kurie dešimtmečiais aptarinėjami pačiais įvairiausiais lygmenimis  –  nuo rafinuočiausių akademinių diskusijų iki pramoginių skečų. Deja, žmonės retai atidžiai klausosi. Ir jeigu išklauso, tai neprisimena, jei prisimena, nesusimąsto, o jei susimąsto, tai neteikia tam deramos reikšmės  –  taip, deja, surėdytas didžios daugumos protas.

Palestiniečiai neskaičiuoja nei tūkstantmečių, nei šimtmečių, juolab jie nieko bendro neturi su bibliniais filistinais. Etniškai ir kultūriškai  – tai tie patys arabai, gyvenantys Jordanijoje ar Egipte, politiškai  –  tai konstruktas, išrastas XX a. siekiant apriboti, supančioti Izraelio valstybę.

Beje, šia proga yra pamokantis žydiškas anekdotas: „Atspėkite IQ mįslę: kuris objektas šioje sekoje yra nereikalingas  – lėktuvas, garo mašina, palestiniečiai, mobilus telefonas. Teisingas atsakymas: garo mašina, nes visi kiti dalykai išrasti XX amžiuje“.

Taip, pasaulinės televizijos „Al Jazeera“ gerbėjai, lyginantys palestiniečius ir lietuvius, tautą, tūkstantmečius skaičiuojančią, šimtmečius kovojančią dėl laisvės ir valstybingumo – būtent taip! Palestiniečiai neskaičiuoja nei tūkstantmečių, nei šimtmečių, juolab jie nieko bendro neturi su bibliniais filistinais. Etniškai ir kultūriškai  – tai tie patys arabai, gyvenantys Jordanijoje ar Egipte, politiškai  –  tai konstruktas, išrastas XX a. siekiant apriboti, supančioti Izraelio valstybę. (Yra rimtų argumentų, sakančių, kad prie palestiniečių kaip geopolitinio įrankio sukūrimo labai prisidėjo Sovietų Sąjunga).

Kai „Al Jazeera“ gerbėjai, eidami Gedimino prospektu, pagrindine Vilniaus gatve, skanduoja „From the River to the Sea“, „Nuo upės iki jūros“, jie nėra UŽ palestiniečių valstybę, kurios nėra, jie pirmiausia  –  PRIEŠ žydų valstybę Izraelį, kuris kovodamas dėl išlikimo žutbūtinai kaunasi su islamo radikalais ir tarptautiniu terorizmu. Būtent todėl šiandien yra neįmanomas koegzistavimas dviejų valstybių, Izraelio ir Palestinos, nes pastarosios gynėjai, kurių DNR įspaustas antisemitinis lozungas „From the River to the Sea“, apskritai NEPRIPAŽĮSTA Izraeliui jokios teisės būti.

Ir pabaigai: Izraelis vienaip ar kitaip susitvarkys, jau ne kartą taip yra buvę. Ištikimiausi pasaulinės televizijos gerbėjai ir toliau žiūrės į pasaulį per savo siaurą ir tamsų langelį. Jie įprastai neklauso, neprisimena, nemąsto ir susireikšmina   –  sustatyti jiems viską į vietas išgalėtų tik patoanatomas.

Tačiau yra kategorija tokių, kurie paprastai prisideda – prie veiksmo, įvykio, demonstracijos. Savo dalyvavimu būtent jie ištraukia tuos marginalius gerbėjus iš paraštės, sukuria jiems matomumą. Jie, deja, prisideda ir prie eisenos, žygiuojančios Gedimino prospektu, ir prie mitingo greta Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, nors galėtų to nedaryti  –  nes nėra nei fanatikai, nei idiotai.

Vilnius, vienas iš europinės civilizacijos centrų, senos kultūros miestas, vadintas „Šiaurės Jeruzalės“ vardu, nėra nusipelnęs, kad jo centru, rėkaliodami antisemitinius šūkius, marširuotų palaikantys „Hamas“ teroristus, žudančius beginklius žmones ir grobiančius įkaitus, kurių nemaža dalis vis dar nelaisvėje.

Kreipiamės būtent į Jus: aišku, galite skanduoti ir pasitenkinti vienintele pasauline televizija, tačiau galite ir turite išgirsti: Vilnius, vienas iš europinės civilizacijos centrų, senos kultūros miestas, vadintas „Šiaurės Jeruzalės“ vardu, nėra nusipelnęs, kad jo centru, rėkaliodami antisemitinius šūkius, marširuotų palaikantys „Hamas“ teroristus, žudančius beginklius žmones ir grobiančius įkaitus, kurių nemaža dalis vis dar nelaisvėje.

Rinktis – Jūsų teisė! Ir – atsakomybė, nes būtent Jūsų nuo apsisprendimo priklausys, kaip Lietuva – valstybė ir jos žmonės – atrodys. Ir pasaulinėse televizijose, ir tarptautinėje politikoje.

Ir padorių, mąstančių žmonių akyse.