Liūdėdami dalijamės žinia, kad šiandien, rugsėjo 22 dieną mirė legendinė moteris – buvusi Vilniaus geto kalinė, išgyvenusi Holokausto pragarą, gedėjusi išžudytos šeimos, tačiau meilės gyvenimui nepraradusi, o gegužę ir 102-ąjį gimtadienį atšventusi
Fania Brancovskaja (1922 – 2024).
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky visos bendruomenės vardu reiškia nuoširdžią užuojautą velionės artimiesiems ir visiems pažinojusiems.
Tegul ilsisi ramybėje…
Fania Brancovskaja (Jochelis) sėdi pirma iš dešinės su maža mergaite ant kelių. Centre – jos seneliai. Antroje eilėje iš dešinės – tėvai. Visi išskyrus pačią Fanią, žuvo per Holokaustą / Asmeninio albumo nuotr.
Fanios Brancovskajos gyvenimas primena kino filmo scenarijų.
Ji gimė Vilniuje, iki Antrojo pasaulinio karo spėjo baigti gimnaziją. Į getą Fania (jos mergautinė pavardė – Jocheles) pateko 19-os ir jame išbuvo nuo pirmos iki paskutinės dienos.
Fanios tėvas buvo elektromechanikas. Likviduojant getą, jį išvežė į lagerį Estijoje, kur žuvo likus kelioms dienoms iki lagerio išlaisvinimo 1944 m. Mamą su seserimi išvežė į Kaizervaldo koncentracijos stovyklą netoli Rygos. Mamą, kartu su kitomis vyresnėmis nei 35 metų moterimis, kaip nebereikalingą balastą, nuskandino jūroje. Sesuo Rebeka buvo išvežta į Štuthofą, kur buvo nužudyta. Dėdė su šeima žuvo Kauno IX forte, kiti – Paneriuose. Močiutė su seneliu gyveno Antakalnyje, jų net į getą nevežė – iš karto į Panerius ir ten sušaudė.
Pačiai Faniai tik stebuklo dėka pavyko iš geto pabėgti. Siaubą išgyvenusi mergina nenorėjo pasiduoti, tad prisijungė prie partizanų ir kovojo prieš nacius.
Po karo visą savo gyvenimą F. Brancovskaja paskyrė tiesos sakymui apie tai, kad žydai mirti ėjo ne kaip ėriukai į skerdyklą, o kovojo dantimis ir nagais, kol, galiausiai, nugalėjo savo engėjus.
Kviečiame kartu su Fania panardyti jos prisiminimuose: