Kviečia prisiminti Šiaulių geto tragediją

Kviečia prisiminti Šiaulių geto tragediją

Liepos 15 d. sukanka 80 metų, kai 1944-aisiais buvo pradėtas Šiaulių geto likvidavimas. Lietuvos žydų bendruomenė, Šiaulių krašto žydų bendruomenė ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenė kviečia prisiminti ir pagerbti Šiaulių geto aukas – vyrus, moteris, senolius ir vaikus. Paminėti šią datą kviečia ne tik vietinius gyventojus, bet ir svečius iš užsienio šalių. Laukiama apie 100 svečių iš JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų, Izraelio.

Šaltinis: „Šiaulių kraštas“

Renginys prasidės 11.30 valandą pagerbiant Šiaulių geto aukas Trakų ir Ežero gatvių sankryžoje prie paminklinio akmens, žyminčio Šiaulių žydų geto vartus. Toliau eisena pajudės link Chaimo Frenkelio vilos, sustojant Pasaulio tautų teisuolių skvere.

12.30 valandą Šiaulių geto aukų atminimo renginys vyks Chaimo Frenkelio viloje. Čia koncertuos Glebas Pyšniakas (violončelė) ir Dalia Dėdinskaitė (smuikas).

Šiaulių žydai, varomi į getą / Šiaulių apskrities archyvo nuotr.

Laikinai einanti Šiaulių žydų bendruomenės pirmininko pareigas Rašella Galinienė pabrėžė šio įvykio reikšmę kiekvienam Šiauliuose gyvenančiam žydų tautos atstovui.

„Jei kažkas apie Šiaulių gete kalėjusius žmones kalba kaip apie kažkieno kito istoriją, tai mums, Šiaulių žydų bendruomenės nariams, tai – mūsų istorija. Mūsų bendruomenėje nėra žmogaus, kurio šeimos nariai nebūtų kalėję Šiaulių gete, nėra nei vieno, kurio giminaičiai nebūtų išvežti į koncentracijos stovyklas, nei vieno, kurio šeimos nariai visi išliko gyvi. Ir mano pačios seneliai iš Šiaulių geto buvo išvežti į koncentracijos stovyklas: močiutė – į Štuthofą, senelis – į Dachau. Ir tik stebuklo dėka šiandien aš ir mano bendruomenės nariai esame gyvi. Mes – tragiškus likimus išgyvenusių senelių vaikai. Galbūt todėl taip mylime gyvenimą“, – sakė R. Galinienė.

Iki Antrojo pasaulinio karo Šiauliuose gyveno daugiau kaip 8 500 žydų. Karo pradžioje maždaug tūkstančiui pavyko pasitraukti į Rusijos gilumą, tačiau, vokiečiams įsiveržus į Šiaulius, mieste buvo apie 14 000 žydų, tarp jų – pabėgėlių iš Lenkijos, Klaipėdos ir pietinės Lietuvos miestų bei miestelių. Netrukus žydai buvo pradėti persekioti. Nuo 1941-ųjų birželio 28 dienos buvo masiškai suiminėjami žydų tautybės vyrai, jie buvo varomi į kalėjimą, o vėliau sušaudyti.

1941-ųjų liepą buvo įsteigtas Šiaulių getas. Tiksliau, du – į pirmąjį pateko fiziškai stiprūs ir darbui tinkami jauni ir nevedę asmenys, į antrąjį – specialistai (gydytojai, mechanikai ir kiti). Šiuose getuose buvo įkalinta daugiau kaip 5 950 žmonių.

1943 m. rugsėjį Šiaulių getas iš civilinės vokiečių okupacinės valdžios perėjo SS pavaldumui ir tapo griežto režimo koncentracijos stovykla. Kadangi koncentracijos stovykloje negalėjo būti nedarbingų kalinių, netrukus buvo nuspręsta atsikratyti vadinamųjų nenaudingųjų. Lapkričio 5-ąją įvykdyta vadinamoji „vaikų akcija“, kurios metu Šiauliuose, Linkaičiuose, Zoknių aerodrome, Pavenčiuose ir Daugėliuose iš žydų buvo atimti 725 vaikai, o kartu išvežti 92 nedarbingi arba nedirbantys dėl ligos kaliniai. Prekiniais vagonais jie išgabenti į Osvencimą ir visi nužudyti.

1944 metais, Vokietijai pralaimint karą, buvo nuspręsta getą panaikinti. Kilo sumaištis – dalis kalinių nesėkmingai bandė bėgti. Tų pačių metų liepą Šiaulių getas buvo galutinai likviduotas, o jo kaliniai deportuoti į nacių koncentracijos stovyklas Dachau ir Štuthofe.

Išgyventi Holokaustą pavyko tik apie 500 Šiaulių žydų.