Savavališkai, be jokių leidimų ant Vilniaus apygardos teismo pastato politinės partijos „Nacionalinis susivienijimas“ atstovo Vytauto Sinicos iniciatyva įrengta atminimo lenta Kaziui Škirpai yra ne tik administracinis, bet ir moralinis nusikaltimas.

Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti (Komisija) K. Škirpos vadovaujamo „Lietuvos aktyvistų fronto“ (LAF) ir Laikinosios Vyriausybės veiksmus pripažino antisemitiniais.

„Šis paminklas yra žmogui, kuris vadovavo organizacijai, skatinusiai smurtą prieš kitos tautybės Lietuvos piliečius ir kurstė antisemitizmą. Visa tai nėra subjektyvus vertinimas ar interpretacijos – šiuos teiginius patvirtina istoriniai faktai, šaltiniai, dokumentai. Tokio žmogaus pagerbimas yra klaida ir visuomenės kiršinimas“, – teigia Komisijos Nacių nusikaltimų pakomisės pirmininkas, JAV Milersvilio universiteto istorijos profesorius emeritas Saulius Sužiedėlis.

Minėtus įrodymus vienareikšmiškai vertina ir Holokaustą tiriantys istorikai bei kitos tarptautinės organizacijos.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro (LGGRC) parengtoje pažymoje taip pat tvirtinama, kad LAF veikla galimai paskatino Lietuvos gyventojus įsitraukti į Holokaustą. Šios ideologijos masinis plitimas lėmė 95 proc. – apie 220 tūkstančių – Lietuvoje gyvenusių žydų nužudymą.

Dėl šių priežasčių Kazio Škirpos garbinimas skaudina ir žeidžia kiekvieno Lietuvos žydo orumą, todėl Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kategoriškai prieštarauja bet kokiam K. Škirpos įamžinimui ir kreipėsi į Vilniaus miesto merą Valdą Benkunską, prašydama nedelsiant imtis priemonių, kad neteisėtai įrengta atminimo lenta būtų nuimta, o jos įrengimą iniciavę asmenys atitinkamai nubausti.

„Prieš penkerius metus, remiantis Komisijos ir LGGRC surinktais įrodymais bei išvadomis, sostinėje buvo pervadinta K. Škirpos gatvė. Tuomet kilęs visuomenės pasipriešinimas ir dabartinis akibrokštas rodo per mažą visuomenės informuotumą apie K. Škirpos ir jo vadovaujamos organizacijos vaidmenį įvykiuose, nusinešusiuose šimtus tūkstančių Lietuvos piliečių gyvybių. Pastarasis įvykis yra galimybė garsiai ir atvirai kalbėti apie nepatogius mūsų šalies istorijos momentus, ypač į diskusiją įtraukiant jaunąją kartą. Nes tik žinojimas ir pripažinimas gali padėti išvengti dar vienos tragedijos, į kurią vis greičiau garma Lietuva“, – įsitikinusi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, advokatė Faina Kukliansky.

Europos Komisija yra priėmusi ES kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategiją, kurią Lietuva yra įsipareigojusi įgyvendinti. Šį procesą akylai stebi įvairios tarptautinės bendradarbiavimo organizacijos, kurios reiškia susirūpinimą dėl Lietuvoje pastaruoju metu itin išaugusio antisemitizmo ir vis dažnėjančių išpuolių prieš žydų tautybės asmenis ir bendruomenės objektus mūsų šalyje.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė prašo valstybės ir Vilniaus miesto vadovų aktyvaus įsikišimo, kad žydų tautybės Lietuvos piliečiai jaustųsi lygiateisiai ir saugūs savo valstybėje.