Išskirtinė asmenybė, novatorė, puiki kulinarė ir verslininkė, net ir po mirties įkvepianti tūkstančius gerbėjų – tokia buvo tarpukario Vilniaus legenda tapusi Fania Lewando. Būtent jai buvo skirtas Lenkijos instituto ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės renginys, po kurio pirmąjį vegetariškų patiekalų restoraną atidariusios ir receptų knygą išleidusios moters gerbėjų gretas papildė ne viena dešimtis sekėjų.
Išsamus, ilgamečiais tyrimais pagrįstas Lenkijos „Polin“ muziejaus kultūrologės ir kuratorės Magdalenos Maślak pasakojimas nupiešė ryškų nepaprastai stiprios Fanios Lewando asmenybės portretą, o iš Romos kilusi virtuvės šefė Alessia Di Donato gamino pagal vieną iš Lewando receptų ryžių rizotą su baltuoju vynu ir atskleidė prabangia vadintos vegetariškos virtuvės subtilybes.
Susitikimo akimirkos / LŽB nuotr.
„Ne kartą girdėjau klausimą, kodėl susižavėjau Fanios Lewando receptais. Tiesą sakant, žaviuosi ne tik jos sukurtais patiekalais, tačiau ir pačia jos asmenybe. Tai buvo nepaprasta moteris – drąsi, veikli, kupina idėjų, kurios pralenkė laiką“, – pasakojo jau dešimt metų Lenkijoje gyvenanti italė, garsėjanti kaip puiki žydų virtuvės patiekalų žinovė.
Susitikimo akimirkos / LŽB nuotr.
Gimusi ir augusi Romoje virtuvės šefė pasakoja pamilusi Lenkiją nuo pirmo apsilankymo.
„Atvažiavusi į nedidelį miestelį prie Balstogės, pagalvojau, kad norėčiau čia gyventi“, – prisimena moteris. Tuo metu tai atrodė neįgyvendinama svajonė – ji buvo susikūrusi puikų gyvenimą gimtinėje, dirbo prestižinėje vietoje, tad iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad ką nors keisti būtų mažų mažiausiai neprotinga. Vis dėlto, po kurio laiko iš draugų sužinojusi apie Balstogėje parduodamą namą, Alessia nusprendė rizikuoti – persikraustė ir iki šiol nė trupučio nesigaili.
Susitikimo akimirkos / LŽB nuotr.
Prieš porą dieną A. Di Donato pirmą kartą atvyko į Vilnių – miestą, kuriame gyveno ir gamino Fania Lewando, vaikščiojo tomis pačiomis gatvėmis, rado vietą Vokiečių gatvėje, kurioje kažkada buvo įsikūręs vegetariškas restoranas.
„Tai buvo senos svajonės išsipildymas. Ką pajutau? Apgailestavimą, nes net sunku įsivaizduoti, ko dar būtų pasiekusi Fania Lewando, jei nebūtų žuvusi Antrojo pasaulinio karo pradžioje. Kiek receptų, naujovių ji dar būtų sugalvojusi, kiek likimų pakeitusi. Vis dėlto, jau vien tai, kad šį vakarą dėl Fanios Lewando čia susirinkto tiek žmonių, yra jos didžių darbų tęsinys“, – įsitikinusi virtuvės šefė.
Susitikimo akimirkos / LŽB nuotr.
1888-aisiais Lenkijoje gimusi žydų kilmės Fania Fiszelewicz į Vilnių atvyko kartu su vyru Lazaru Lewando. Pora Vokiečių gatvėje įkūrė vegetariškų patiekalų restoraną, kuriame išrankiems svečiams siūlė daugiausia iš daržovių pagamintus žydų aškenazių virtuvės patiekalus. Moteris buvo įsitikinusi, kad tik vegetariška mityba ir tinkama vitaminų dozė gali užtikrinti gerą savijautą. Fanios Lewando patiekalai buvo tokie skanūs, kad netrukus restoranas tapo prestižine apsilankymų vieta, kurioje vakarojo ir garsusis tapytojas Marcas Chagallas (Markas Šagalas), ir žinomas poetas bei dramaturgas Icikas Mangeris.
Susitikimo akimirkos / LŽB nuotr.
Fanios Lewando kulinarinis meistriškumas buvo plačiai vertinamas, todėl nenuostabu, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą jai buvo pasiūlyta dirbti iš Lenkijos Gdynės uosto į Niujorką kursavusio transatlantinio lainerio „Batory” košerinio maisto restorano vadove.
Susitikimo akimirkos / LŽB nuotr.
Fania buvo ne tik puiki šefė, bet ir pedagogė – savo įkurtoje kulinarijos mokykloje vietos moteris mokė gaminti vegetarišką maistą, o receptus smulkiai aprašė 1938 m. pasirodžiusioje knygoje „Vegetariškų – dietinių receptų knyga: 400 patiekalų, pagamintų išimtinai iš daržovių“.
Fania ir Lazaras žuvo 1941-aisiais, gelbėdamiesi nuo nacistų invazijos.