Lietuva kovo 15 dieną minėjo Lietuvos žydų gelbėtojų dieną, kuri į atmintinų dienų sąrašą įtraukta 2022 metų pabaigoje. Nalšios muziejuje vyko renginys skirtas šiai datai paminėti.
Renginį vedė Nalšios muziejaus muziejininkė istorikė Nadežda Spiridonovienė. Jos įžanginėje kalboje buvo išvardinti faktai, įtakoję šios datos atsiradimą.
Izraelio valstybė Pasaulio tautų teisuolio garbės vardą suteikia kitų šalių piliečiams, gelbėjusiems Holokausto aukas. Tokį statusą skiria Yad Vashem – pasaulinis Holokausto atminimo centras Izraelyje.
Renginio akimirkos / Nalšios muziejaus muziejininkės Dovilės Urmonės nuotr.
Yad Vashem pripažino 28 217 žmonių Pasaulio tautų teisuoliais. Jo duomenimis Lietuvoje tautų teisuolio statusą šiuo metu turi 924 žmonės ir mūsų šalis yra antroje vietoje pasaulyje pagal asmenis, kuriems suteiktas toks statusas (pirmoje vietoje – Nyderlandai).
Kiekviena Pasaulio tautų teisuolio istorija yra unikali, o kai kurie liudijimai rodo, kad net toje pačioje šeimoje požiūriai į žydų gelbėjimą kardinaliai išsiskirdavo ir gelbėtojams namuose žydus tekdavo slėpti nuo namiškių.
Renginio akimirkos / Nalšios muziejaus muziejininkės Dovilės Urmonės nuotr.
Žydų gelbėtojų diena pasirinkta kovo 15-oji, prisimenant Vilniaus geto žydų gelbėtoją Oną Šimaitę, 1966 metų kovo 15 dieną tapusią pirmąja lietuve, kuriai suteiktas Pasaulio tautų teisuolės vardas.
Lietuva yra pirmoji valstybė pasaulyje, kuri į atmintinų dienų sąrašą įtraukė žydų gelbėtojų dieną.
Renginyje dalyvavo: Švenčionių rajono savivaldybės mero patarėja Teresa Sansevičienė, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Viščionytė, kuri nuoširdžiai pasakojo susirinkusiems apie baisų ir sunkų žydų šeimų gelbėjimą.
Renginio akimirkos / Nalšios muziejaus muziejininkės Dovilės Urmonės nuotr.
Nalšios muziejaus direktorė Milda Petkevičienė-Dečkuvienė padėkojo susirinkusiems už dalyvavimą atviroje, didžiojoje žmogiškumo pamokoje ir įteikė atminimo apie Švenčionių krašto istoriją knygas verslininkui Stanislovui Keruliui. Jo seneliai savo namuose slėpė kelis žydų vaikus ir kad jų fašistai nesurastų ar neišduotų kaimynai, didžiąją laiko dalį vaikai sėdėdavo su vištomis tvartelyje.
Renginio akimirkos / Nalšios muziejaus muziejininkės Dovilės Urmonės nuotr.
Švenčionių J. Siniaus meno mokyklos smuikininkė Austėja Varnelo atliko žydų liaudies kūrinį. Jai akomponavo mokytoja Lilija Girulskienė. Kanklininkė Gabija Zenkevičiūtė sugrojo lietuvių kompozitoriaus kūrinį „Gimtajame sodžiuje“. Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos 11 klasės mokiniai V. Lazukinaitė, A. Ivanova, A. Muchlia, A. Stundžėnaitė, N. Vaitekėnas skaitė Švenčionių krašto žmonių, kuriems suteiktas Pasaulio tautų teisuolio garbės vardas, pavardes, jų trumpus gyvenimo atsiminimus, istorijas kaip jie saugojo Holokausto aukas ir pasitikėjo vieni kitais sunkiais Antrojo pasaulinio karo metais. Buvo rodomas videofilmas apie išgelbėtą žydų vaiką, kunigą litvako ir lenko tapatybės žmogų – Romuald Jakub Veksler-Vaškinel.
Jis nuo gimimo buvo auginamas kaip katalikas ir tapo kunigu. Vėliau sužinojo, kad yra žydas, ir išvyko į Izraelį, kur pirmą kartą susitiko su savo ultraortodoksais giminaičiais. Sugrįžimas prie savo šaknų buvo nelengvas: viena vertus, laimė atradus jas, kita vertus – konfrontacija su žydų grįžimo teise į Izraelį. Tai neeilinio likimo žmogus, turintis du vardus ir dvi pavardes, per Antrąjį pasaulinį karą gimęs Švenčionyse ir per laimingą atsitiktinumą vienintelis savo giminėje išlikęs gyvas. Šio likusio gyvo kūdikio istorija nebūtų tapusi realybe, jei ne lenkų kilmės Piotras ir Emilija Vaškineliai. Jiems, prieš likviduojant Švenčionių getą Jakubas ir Batya Veksleriai, perdavė ir patikėjo didžiausią turtą – savo gimusį sūnų. Jį Vaškineliai pakrikštijo bažnyčioje ir augino kaip kataliką.
Renginį tęsė Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Moisėj Šapiro. Bendruomenės pirmininkas papasakojo ir apie savo šeimos tragišką likimą Antrojo pasaulinio karo metais. Padėkojo susirinkusiems už žydų tautybės žmonių tragedijos atmintį ir bendradarbiavimą saugojant kraštotyrinę, istorinę dokumentinę ir daiktinę medžiagą renginio organizatoriams Nalšios muziejaus, Švenčionių rajono savivaldybės atsakingiems darbuotojams, Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos mokiniams ir istorijos mokytojoms Vilijai Jaksebogienei ir Ramunei Skripskaitei Li, Švenčionių J. Siniaus meno mokyklos moksleiviams ir mokytojai Lilijai Girulskienei, Švenčionių TAU klausytojams visiems dalyvavusiems renginyje.
Moisej Šapiro įteikė rožių puokštes renginio organizatoriams ir išsakė dėkingumą, bei norą ir ateityje bendradarbiauti, kaupiant ir viešinant istorinę Švenčionių tautinių mažumų gyventojų – gyvenusių šiame krašte medžiagą.
Informaciją parengė Nalšios muziejaus muziejininkė istorikė Nadežda Spiridonovienė
Fotonuotraukos Nalšios muziejaus muziejininkės Dovilės Urmonės.