Po to, kai praėjusį spalį „Hamas“ teroristai brutaliai užpuolė Izraelį ir paskelbė pasaulinį džihadą, Europos valstybės susidūrė su po Antrojo pasaulinio karo nematyto masto antisemitizmo banga. Vien per pastarąsias savaites Lietuvoje buvo užpultos žydų bendruomenės, išniekintos sinagogos, nuverstas Druskininkų geto kaliniams skirtas paminklas. Deja, situacija visoje Europoje tik blogėja. Dalinamės įtakingo britų dienraščio „THE GUARDIAN“ politikos apžvalgininko JOHNO CRACE‘O straipsniu, kuriame nagrinėjamos Europoje augančio antisemitizmo priežastys.

„Šimtai berlyniečių Šabo išvakarėse renkasi prie Frankfurto sinagogos, kad apsaugotų maldininkus nuo galimų išpuolių / Markuso Schreiberio / AP nuotr.

Antisemitizmas yra „giliai Europos visuomenėje įsišaknijęs rasizmas“, keliantis egzistencinę grėsmę žemyno žydų bendruomenei ir esminiams Europos Sąjungos tikslams“, – pranešime, išsiųstame Europos Sąjungos šalių nevyriausybinėms organizacijoms, įspėjo įtakingas ES pareigūnas.

ES Pagrindinių teisių gynimo agentūros direktoriui Michaelui O’Flaherty nerimą kelia tai, kad tik trečdalis visų bendrijos gyventojų antisemitizmą laiko didele problema. Tai atsitiko per COVID pandemiją, tai nutiko Rusijai užpuolus Ukrainą ir paūmėjo dabar. Žiniasklaida ir visuomeninės organizacijos perspėja, kad, dėl krizės Artimuosiuose Rytuose, didėja antisemitizmas.

„Aš nuoširdžiai manau, kad mūsų visuomenei susidūrus su bet kokiu dideliu išbandymu, atsiranda antisemitinis naratyvas. Tai rodo, kad Europos visuomenėje antisemitizmas yra giliai įsišaknijęs rasizmas“, – konstatuoja M. O’Flaherty.

Teisių gynėjas priduria, kad „šiuo metu taip pat svarbu būti budriems ir pasmerkti visas neapykantos formas, pasireiškiančias Europoje, įskaitant neapykantą musulmonams“.

Karas, kilęs po spalio 7 d. Izraelyje „Hamas“ įvykdytų teroristinių išpuolių lėmė precedento neturintį antisemitinių incidentų padaugėjimą. Didelio civilių aukų skaičius pareikalavęs Izraelio atsakas įtampą padidino dar labiau.

Naujausi skaičiai, kuriuos sudarė JAV įsikūrusi Anti-Defamation League (ADL – Sąjunga prieš šmeižtą), atskleidė, kad Austrijoje antisemitizmas išaugo 300 proc.

Anot JK Londono policijos, nuo spalio 1 iki 18 d. buvo pranešta apie 218 antisemitinių neapykantos nusikaltimų – tai daugiau nei 13 kartų viršijo praėjusių metų to paties laikotarpio duomenis.

Vokietijoje antisemitizmo stebėsenos organizacija RIAS pranešė, kad nuo spalio 7 d. antisemitinių incidentų padaugėjo 240 proc., o vienas iš šalies komisarų perspėjo, kad Vokietija grįžta į „tamsiausius laikus“.

Daugelis ekspertų atkreipia dėmesį į giliai įsišaknijusias neigiamas idėjas apie žydus, kurios, nors niekada neišnyksta, ypatingai tampa aktualios visuomenei patiriant stresą.

Žvakutės šalia lentelės su užrašu: „Prieš antisemitizmą“ per budėjimą prie žydų ortodoksų bendruomenės centro Berlyne, Vokietijoje. Ankstyvą spalio 15 d. rytą užpuolikai pastatą apmėtė molotovo kokteiliais / Seano Gallupo / Getty Images nuotr.

Viename neseniai ADL atliktame tyrime nustatyta, kad net dešimtyje Europos šalių tebėra įsišaknijes nusistatymas prieš žydus, o maždaug kas ketvirtas žmogus tiki antisemitiniais mitais, ypač žydus siejančiais su pinigais ir vyriausybių kontroliavimu.

Anot M. O’Flaherty, Europos žydų bendruomenių apklausa parodė, kad 90% respondentų įsitikinę, kad antisemitizmas stiprėja: „Taigi toks yra tvirtas pačios žydų bendruomenės požiūris. Be to, dauguma jų paminėjo, kad antisemitizmas yra didžiausia jų gyvenimo problema. Ne darbo santykiai, sveikatos apsauga, švietimas ar maistas ant stalo, o antisemitizmas. Tai stulbina“.

Ekspertai apskaičiavo, kad Europos Sąjungoje žydų populiacija yra 781 200 žmonių, nors daug daugiau jų turi bent vieną iš tėvų, kuris laikosi žydų tradicijų. Iš karto po Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto, per kurį žuvo mažiausiai 6 milijonai Europos žydų, senajame žemyne gyveno apie 3,8 mln.

„Dabar, kai lieka vis mažiau išgyvenusiųjų, Europa turi rasti naują būdą, kaip pranešti apie Holokausto tragediją, perduoti istoriją savo vaikams, kitiems visuomenės žmonėms“, – sako M. O’Flaherty, ragindamas dėti daugiau pastangų švietimo srityje.

ADL nustatė, kad iš šešių apklaustų Vakarų Europos šalių, Ispanija išliko labiausiai antisemitinių pažiūrų šalimi –  26 % jos gyventojų pažiūros yra antisemitinės. Po jos rikiuojasi Belgija (24 %), Prancūzija (17 %). , Vokietija (12 %) ir JK (10 %). Nyderlanduose „tik“ 6% apklaustųjų pažiūros yra antisemitinės.

Rytų Europoje antisemitinės nuostatos buvo plačiai paplitusios, tačiau tendencija mažėja. ADL nustatė didelį antisemitinių įsitikinimų lygį Vengrijoje (37 %) ir Lenkijoje (35 %).

Tyrimai patvirtino, kad per COVID pandemiją ir po Rusijos invazijos į Ukrainą Europoje smarkiai išaugo internetinis antisemitizmas.

Dohány gatvės sinagoga Budapešte. Vengrijoje net 37 proc. gyventojų yra antisemitinių pažiūrų / Fabrizio Bensch / Reuters nuotr.

AFR tyrimas atskleidė, kad vis daugiau žydų svarstytų galimybę palikti Europą dėl išankstinių nusistatymų ir diskriminacijos.

„Tai egzistencinis klausimas – neramina, kad ne tik dalis žydų svarstytų galimybę palikti Europą, bet ir faktas, kad daugiausia šių žmonių yra jaunimas, – sėsto O. Flaherty, kuris, prieš tapdamas ES Pagrindinių teisių gynimo agentūros vadovu, buvo Nacionalinio Airijos universiteto žmogaus teisių teisės profesorius. – Šiuolaikinę Europą kūrėme norėdami užkirsti kelią Antrojo pasaulinio karo siaubą sukėlusioms priežastims, kurių didžiausia blogybė buvo Holokaustas – žydų genocidas. Štai kodėl atkakliai puolama ši palyginti nedidelė žmonių bendruomenė yra labai svarbi Europai ir jos vertybėms“.

Ekspertai teigia, kad emigracijos ir žydų populiacijos mažėjimo daugelyje Europos šalių problema yra sudėtinga. Kai kuriose šalyse, įskaitant JK ir Austriją, žydų bendruomenės auga, nors ir palaipsniui, nes imigracija kompensuoja vyresnio amžiaus gyventojų mirtį. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, žydų populiacijos lygis yra stabilus. Tačiau daugelis mažų bendruomenių taip ir neatsigavo po Holokausto ir tolesnis žydų bendruomenių skaičiaus mažėjimas Europoje atrodo neišvengiamas.

Didžiąją dalį Europos žydų emigracijos skatina tie patys veiksniai, kurie skatina bet kurios kitos bendruomenės narių judėjimą: stabilumo, saugumo ir klestėjimo paieškos, parodė Žydų politikos tyrimų instituto (JPR) tyrimai.

Smurtiniai išpuoliai, nukreipti prieš žydus arba paskatinti ideologijų, turinčių stiprių antisemitinių elementų, gali būti siejami su padidėjusia žydų emigracija, pvz., iš Prancūzijos 2015–2016 m., kai šalį sukrėtė daugybė teroristinių išpuolių, tarp kurių – prieš kelis žydų bendruomenių objektus.

Žydų politikos tyrimų instituto vykdantysis direktorius Jonathanas Boydas praėjusį rugsėjį „The Guardian“ sakė: „Daugelyje Europos šalių, kuriose kažkada buvo tikrai didelės gyvybingos žydų bendruomenės, dabar gyvena mažytės žydų populiacijos – dažnai vos keli tūkstančiai. Jos sensta ir išties sunkiai susidoroja su išlikimo iššūkiu. Akivaizdu, kad didėjantis antisemitizmas šią situaciją dar labiau apsunkina“.