Netrukus minėsime 100 dienų nuo tragiškų įvykių, kai Izraelį užpuolė teroristinės grupuotės „Hamas“ smogikai. Per tą laiką buvo publikuota daugybė straipsnių, kuriuose pateikiami, švelniai tariant, netikslūs faktai. Dalinamės Bloomberg korespondentės Lisos Beyer publikacija, atsakanti į dažniausiai iškylančius faktinius klausimus.
Šaltinis: Lisa Beyer „Bloomberg”
Arabų ir žydų kova dėl to, kam priklauso Šventoji Žemė, prasidėjo daugiau nei prieš šimtmetį ir sukėlė septynis didelius karus. Paskutinysis kilo spalio 7-ąją, kai Europos Sąjungos ir JAV teroristine prippažinta palestiniečių islamistų grupuotė „Hamas“, kurios oficialiai deklaruojamas tikslas yra sunaikinti Izraelį, iš Gazos ruožo užpuolė pietines Izraelio žemes. Išpuolio metu buvo nužudyta 1200 žmonių miestuose, kibucuose, kariuomenės bazėje ir dykumoje vykusiame muzikos festivalyje. Remiantis „Hamas“ vadovaujamos Gazos sveikatos apsaugos ministerijos, gruodžio 4 d.,per Izraelio karinį atsaką, žuvo daugiau nei 15 500 žmonių.
Štai ką turite žinoti, kad suprastumėte šį konfliktą:
1. Kokios šio konflikto šaknys?
Šventojoje Žemėje, šiandien apimančioje Izraelį, Vakarų Krantą ir Gazą, po I Pasaulinio karo, kai žlugo šimtmečius teritoriją valdžiusi Osmanų imperija, nacionalizmas išaugo ir tarp arabų, ir tarp žydų. 1920 m. karo nugalėtojai suteikė Jungtinei Karalystei mandatą administruoti žemes, kurios tuo metu buvo vadinamos Palestina. 1930-aisiais, gelbėdamiesi nuo nacių persekiojimo, vis daugiau Europos žydų ieškojo prieglobsčio savo istorinėje tėvynėje, kur jų protėviai gyveno beveik 4000 metų. Tai sukėlė arabų pasipriešinimą emigracijai ir paaštrino tarpbendruomenines kovas. Siekdama sustabdyti arabų ir žydų priešpriešą, britų komisija 1937 m. pasiūlė padalinti teritoriją, kad kiekviena tauta galėtų įkurti savo valstybę. Po dešimtmečio Jungtinės Tautos patvirtino kitokį padalijimą.
2. Kas gavosi iš pastangų padalinti teritoriją į dvi dalis?
Žydai abu kartus sakė „taip“, o arabai – „ne“. 1948 m., po Izraelio nepriklausomos valstybės paskelbimo, ją užpuolė kaimyninės arabų šalys. Pergalė šiame kare įtvirtino naujosios Izraelio valstybės sienas. Kalbėdami apie šį laikotarpį, per kurį 700 000 palestiniečių tapo pabėgėliais, jie vartoja terminą Nakba arba nelaimė.
Matote. kaip buvo planuota ir kaip galiausiai buvo padalyta Šventoji Žemė /
Šventoji Žemė 1948-1967 m. ir nuo 1967 m. iki dabar / šaltiniai: Arabų ir Izraelio konflikto atlasas; CŽV; Jungtinės Tautos
3. Kas yra palestiniečiai?
1967 m. karo metu Izraelis, be kitų teritorijų, užėmė Egipto kontroliuotą Gazos ruožą ir Jordanijos kontroliuotą Vakarų Krantą. Dėl to tose vietovėse gyvenę arabai, tuo metu plačiai žinomi kaip palestiniečiai, buvo pasipiktinę dėl šios karinės okupacijos ir toliau kurstė nacionalizmą. Didžioji dauguma palestiniečių yra musulmonai sunitai. Mažuma yra krikščionys.
4. Kas yra „Hamas?
„Hamas“ – tai arabų kalbos santrumpa, reiškianti Islamo pasipriešinimo judėjimą. Organizacija įkurta 1987 m. per pirmąją palestiniečių intifadą arba sukilimą prieš Izraelio okupaciją. Tai buvo Egipto Musulmonų brolijos – islamistų religinio, socialinio ir politinio judėjimo – atšaka. Įsteigusi labdaros organizacijų tinklą, kuris sprendė skurdo, sveikatos priežiūros ir švietimo problemas, ji tapo populiari tarp palestiniečių. Vėliau išgarsėjo dėl savižudžių sprogdinimų ir kitų išpuolių prieš izraeliečius.
5. Ko siekia „Hamas”?
Pagrindinis „Hamas” tikslas, suformuluotas 2017 m. išleistoje papildytoje chartijoje, yra Izraelio valstybės sunaikinimas. Dokumente visa Šventoji Žemė apibūdinama kaip „arabų islamo žemė“ ir teigiama, kad „Hamas“ atmeta bet kokią kitą galimybę, išskyrus „visišką jos išlaisvinimą“. Anot šios papildytos chartijos, grupuotė kovoja su „sionistų projektu“, o ne su žydais. Pirminėje „Hamas” chartijoje buvo rašoma: „Teismo diena neateis iki tol, kol musulmonai kovos su žydais ir jų nenužudys“. Naujame dokumente sakoma, kad „priešinimasis okupacijai visomis priemonėmis ir metodais yra legitimi teisė, kurią garantuoja dieviški įstatymai“. Rugsėjo pradžioje Gazos ruože ir Vakarų Krante atlikta apklausa parodė, kad rinkimuose 34 % palestiniečių balsuotų už „Hamas”, o už pagrindinę pasaulietinės Palestinos išsivadavimo organizacijos (PLO) frakciją „Fatah” – 36 %. Ši organizacija – praeityje buvusi partizanų grupė, kuri 1993 m. su Izraeliu sudarė taiką.
6. Kas yra sionistas?
Sionizmo judėjimas, kilęs XIX amžiaus pabaigoje Europoje, reaguodamas į antisemitizmą, palaikė žydų valstybės įkūrimą jų istorinėje tėvynėje. Judėjimas buvo pavadintas Senajame Testamente minimos kalvos Jeruzalėje vardu. Kadangi sionistai savo tikslą pasiekė, šiandien sionistais vadinami žmonės, kurie palaiko Izraelio valstybės plėtrą ir apsaugą.
7. Kas yra Gazos ruožas?
Gazos ruožas yra nedidelis anklavas, kuris ribojasi su Izraeliu, Egiptu ir Viduržemio jūra. Čia 2,3 milijono palestiniečių gyvena susispaudę ir skurdžiomis sąlygomis. Dauguma jų priskiriami pabėgėliams. Maždaug dešimtmetį Gazą valdė Palestinos valdžia – institucija, atsakinga už ribotą palestiniečių savivaldą pagal Oslo taikos susitarimus, kuriuos pasirašė Izraelis ir PLO.
2005 metais Izraelis išvedė kariuomenę iš Gazos ir apleido ten esančias Izraelio piliečių gyvenvietes. Kitais metais vykusiuose Palestinos įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimuose „Hamas“ nugalėjo Palestinos valdžioje dominavusią PLO „Fatah“ frakciją. 2007 m., po kelių mėnesių trukusių kovų tarp dviejų grupuočių, „Hamas” perėmė Gazos kontrolę. Nuo tada ši grupuotė naudojosi Gazos ruožu kaip karinės bazės teritorija, iš kurios buvo leidžiamos raketos ir rengiami reidai į Izraelį, o ši valstybė ir Egiptas taikė griežtus žmonių ir prekių judėjimo apribojimus į ir iš anklavo. Ilgą laiką Izraelis išlaikė Gazos oro erdvės ir jūrų teritorijos kontrolę.
8. Kodėl Gazoje tiek daug pabėgėlių?
Daugelis arabų pabėgėlių nuo 1948 m. karo ir jo padarinių pabėgo į Gazą. Jų palikuonys šiandien laikomi pabėgėliais, nes jiems nebuvo rastas nuolatiniės gyvenamosios vietos sprendimas. Palestiniečiai tvirtina, kad be tūkstančių vis dar gyvų pirmųjų pabėgėlių, apie 5 milijonai jų palikuonių, šiuo metu gyvenančių Gazoje, Vakarų Krante ir užsienyje, turi teisę į grįžti į Izraelio valstybėje esančias žemes. Tačiau Izraelio pareigūnai su tuo nesutinka. Jie nerimauja, kad esant tokiam antplūdžiui, kartu su beveik 2 milijonais arabų, kurie jau yra Izraelio piliečiai, 6,7 milijono žydų šalyje gali tapti mažuma, o tai sužlugdytų pagrindinę miziją – žydų valstybės egzistavimą.
9. Kokia padėtis Vakarų Krante?
Vakarų krantas yra teritorijos blokas, neturintis prieigos prie jūros į vakarus nuo Jordano upės, kuriame gyvena 3,2 mln. palestiniečių. Čia vadinamosiose nausėdijose gyvena ir maždaug pusė milijono žydų izraeliečių. Kitaip nei Gazoje, Izraelio saugumo pajėgos vis dar nuolat veikia Vakarų Krante. Kai kurie izraeliečiai teigia, kad Vakarų Krantas, kurį jie vadina bibliniais Judėjos ir Samarijos pavadinimais, buvo istorinės žydų tėvynės dalis, todėl Izraelis turėtų jį prijungti. Palestinos valdžia Vakarų Krante naudoja ribotą autonomiją, o Izraelis ten turi bendrą kontrolę – taip, kaip numatyta Oslo susitarimuose. Jais buvo siekiama numatyti laikinus susitarimus, o abi šalys derėjosi dėl galutinio statuso susitarimo. Buvo manoma, kad tai reiškia vadinamąjį dviejų valstybių sprendimą, pagal kurį, kartu su Izraeliu, bus sukurta Palestinos valstybė.
10. Kas atsitiko su taikos derybomis?
Praėjus keleriems metams po pirmųjų susitarimų pasirašymo, abiejų pusių pasitikėjimas sumenko. „Hamas“ Izraelyje surengė savižudžių sprogdinimų ir kitokių išpuolius, o izraeliečiai toliau plėtė gyvenvietes. Derybininkams taip ir nepavyko išspręsti klausimų, trukdančių pasirašyti galutinį susitarimą dėl statuso, tarp kurių – sienų ribos ir palestiniečių pabėgėlių statusas. Antrasis sukilimas, vykęs 2000 – 2005 m., buvo kruvinesnis nei pirmasis. Paskutinis derybų raundas nutrūko 2014 m.
11. Kokios perspektyvos atgaivinti sprendimą įkurti dvi valstybes?
JAV prezidentas Joe Bidenas buvo vienas iš pasaulio lyderių, palaikiusių šią idėją net prasidėjus paskutiniam karui. Tačiau jau praėjo nemažai laiko nuo paskutinio didelio postūmio, kuris įvyko vadovaujant JAV prezidentui Barackui Obamai, o paskui abiejų pusių derybos įšalo. 2022 m. gruodį atlikta bendra izraeliečių ir palestiniečių apklausa parodė, kad parama dviejų valstybių sprendimui nukrito iki žemiausio lygio nuo 2016 m. Remiantis apklausa, šiai koncepcijai pritarė maždaug trečdalis palestiniečių ir maždaug tokia pati dalis Izraelio žydų. Didesnis procentas pastarųjų teigė, kad norėtų matyti vieną nedemokratinę valstybę, kurioje palestiniečiai neturėtų lygių teisių. 30 procentų palestiniečių teigė norintys vienos valstybės, kurioje dominuotų palestiniečiai.
12. Kas yra kibucas?
Keletas miestų, į kuriuos smogė „Hamas“ teroristai, buvo izraeliečių bendruomenės, vadinamos kibucais (hebrajiškai kibucas reiškia susibūrimą). Unikalus, Izraeliui būdingas reiškinys, kibucas – tai kolektyvinė bendruomenė, paprastai užsiimanti ūkininkavimu. Pirmasis buvo įkurtas 1910 m., o šiandien jų yra apie 250. Ankstyvieji kibucai buvo radikalūs lygiateisiškumo eksperimentai, kai gyventojai sudėjo visas turimas pajamas ir teisingai jas dalinosi, visi kartu valgė bendruomenės namuose ir augino vaikus. Šiandien daugelis kibucų nukrypo nuo šios praktikos, tačiau jie vis dar išsaugo bendruomeninio gyvenimo elementus.
13. Kodėl „Hamas“ atakai pasirinko būtent spalio 7-ąją?
„Hamas“ nenurodė konkrečios priežasties, tačiau precedento neturinčio išpuolio laikas aiškiai nebuvo atsitiktinis. Pirma, tai atsitiko tuo metu, kai Izraelio viduje vyko užsitęsusios kovos dėl ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vyriausybės plano susilpninti teismų sistemą. Į pensiją išėję generolai perspėjo, kad Izraelio priešai gali mėginti šį susiskaldymą panaudoti savo tikslams. Antra, diplomatai buvo arti susitarimo, pagal kurį turtingiausia ir galingiausia arabų valstybė Saudo Arabija turėjo normalizuoti santykius su Izraeliu, už ką mainais būtų suteiktos JAV saugumo garantijos. Saudo Arabija siekė susitarimo, pagal kurį Vašingtonas bet kokį išpuolį prieš šią karalystę laikytų ataka prieš JAV. Tai Saudo Arabiją turėtų apginti nuo Irano, kurį kaltina nuo 2019 m. vykdant antskrydžius prieš karalystės naftos objektus. Toks susitarimas dar labiau izoliuotų „Hamas“ finansuojantį Iraną ir išplėstų arabų bei musulmonų šalių, draugiškų Izraeliui, o tuo pačiu „Hamas“ priešų, ratą. Po spalio 7 d. „Hamas“ atakos Saudo Arabija sustabdė derybas.
14. Kodėl JAV remia Izraelį?
Po „Hamas” atakų, norėdama parodyti paramą savo sąjungininkei, JAV į regioną perkėlė papildomų karo laivų, orlaivių ir karių bei paspartino amunicijos siuntas į Izraelį.
Nuo Antrojo pasaulinio karo laikų Izraelis gavo daugiau JAV pagalbos nei bet kuri kita šalis – apie 158 milijardus dolerių pagalbos ir priešraketinės gynybos finansavimo.
Pirmus du dešimtmečius po 1948-ųjų, kai buvo įkurta valstybė, Izraelis nebuvo ypač artimas Amerikos sąjungininkas. JAV atsigręžė į Izraelį iš dalies dėl Šaltojo karo, nes septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose Sovietų Sąjunga dosniai rėmė savo arabų partnerius. Iki 1991 m., kai žlugo SSRS, JAV ir Izraelio santykiai peraugo į naują lygį – Izraelis gavo JAV palaikymą, o Amerikos žydai, kurie, mažėjant antisemitizmui, atviriau deklaruoja savo tautybę, tikisi, kad Kongresas ir Baltieji rūmai išlaikys partnerystę su Izraeliu. Be to, Irano islamo revoliucija ir islamistų išpuoliai prieš JAV taikinius, įskaitant ir rugsėjo 2000-ųjų 11 d. teroristinį aktą, ženkliai sumažino amerikiečių simpatijas Izraelio priešams.