Buvęs Izraelio specialiųjų užduočių tarnybos Mossad vadovas Yossi Cohenas davė išskirtinį interviu leidiniui „The Jerusalem Post“, kuriame pasidalino mintimis apie Izraelio atsaką į teroristų išpuolį ir ateities įžvalgomis.
Herbas Keinonas Šaltinis: „The Jerusalem Post“
Izraelio lyderiai, pradedant ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu, pažadėjo sumedžioti visus „Hamas“ teroristus, dalyvavusius spalio 7-osios žudynėse, kad ir kokiame žemės pakraštyje jie slėptųsi. Tačiau buvęs Mossad vadovas Y. Cohenas mano, kad į nusikaltėlių sąrašą turėtų būti įtraukti ir visi su ataka susiję iraniečiai.
„Manau, kad turime surasti bet kurį iranietį iš ministerijos, žvalgybos, kariuomenės ir islamo revoliucijos gvardijos korpuso, tiesiogiai ar netiesiogiai prikišusį savo nešvarias rankas prie šios (spalio 7 d. – aut. past.) operacijos ir juos persekioti, – įsitikinęs buvęs žvalgybininkas. – Mossad ir kitos tarnybos turėtų to imtis nedelsiant“.
Y. Cohenas puikiai išmano tai, apie ką kalba – jam vadovaujant, nuo 2016 iki 2021 m. Mossad Irane įvykdė ne vieną operaciją, įskaitant šios šalies branduolinių archyvų vagystę, siekiant sustabdyti branduolinę programą.
Y. Coenas dalyvavo Izraelio gynybos pajėgų kario Pedayah Marko laidotuvėse Jeruzalėje / Oreno Ben Hakoono / Flash90 nuotr.
Taip pat jo vadovavimo kadencijos metu buvo nužudytas Irano branduolinės fizikos mokslininkas Mohsenas Fakhrizadehas. 2021 m., prieš pat pasitraukimą iš užimamų pareigų duodamas interviu televizijai, Cohenas, paklaustas apie Izraelio priešų likvidavimą, pasakė: „Jei tas žmogus yra veiksnys, keliantis pavojų Izraelio piliečiams, jis turi būti sunaikintas“.
Nors žvalgybininkas nemano, kad iraniečiai patys smulkiai suplanavo žiaurų išpuolį, įvykdytą judėjams labai ypatingu – Toros skaitymo ciklo užbaigimo – metu, vis dėlto, jis teigia, kad radikalios islamistų idėjos yra užvaldžiusios visą „Hamas“ grupuotę.
„Jie verbuoja žmones, apmoko juos, remia finansais ir ginkluote, perduoda technologijas „Hamas“ teroristams, kad šie galėtų patys gaminti raketas, didelio tikslumo įrangą ir granatsvaidžius, – duodamas interviu sakė buvęs Y. Cohenas. – Turime įrodymų, kad Iranas užsienyje telkia pajėgas prieš izraeliečius ir žydus. Už tai šis režimas privalo atsakyti“.
Cohenas pridūrė, kad nors jis nežino, ar iraniečiai turėjo išankstinių žinių apie išpuolį, po žudynių jie neslėpė džiaugsmo dėl to, kas įvyko. atnaujinti po to, kai ji įvyko.
Kataro vaidmuo įkaitų dramoje
Anot buvusio žvalgybininko, Izraelis neturi kito pasirinkimo, kaip kreiptis į Katarą dėl tarpininkavimo su „Hamas“ ir derėtis dėl daugiau nei 200 įkaitų sugrąžinimo. Štai ir šis interviu įvyko netrukus po to, kai Y. Cohenas grįžo iš Kataro, o žiniasklaidoje buvo pranešta apie sėkmingą kelių įkaitų sugrįžimas į Izraelį. Remiantis žiniasklaidos šaltiniais, dabartinis Mossad vadovas Davidas Barnea tuo pat metu taip pat lankėsi Katare.
„Hamas gali pasiūlyti mums skirtingas struktūras įvairiems susitarimams, į kuriuos turėsime reaguoti“, – sakė Cohenas, paklaustas, ką mano apie kai kurių įkaitų šeimų prašymą, kad Izraelis apsvarstytų reikalavimą paleisti visus „Hamas“ kalinius mainais į įkaitų laisvę.
„Deja, kalbame ne tik apie tai, ko nori ir deklaruoja Izraelis. Kitoje karo pusėje – „Hamas“ niekšai ir žudikai, kurie turi savų reikalavimų. Mes svarstome ir vertiname jų pasiūlymus“, – sakė pareigūnas ir pridūrė, kad žinių apie naujausius teroristų reikalavimus jis neturi.
Paklausus apie nuskambėjusią kritiką dėl derybų su Kataru, kuris ilgus metus „Hamas“ teroristams teikė finansinę, diplomatinę ir per „Al JAzeera“ žiniasklaidos koncerną viešųjų ryšių pagalbą, buvusio Mossad vadovo balse nuskambėjo sarkastiškos natos.
„Jei norite susitarti su „Hamas“ – visame pasaulyje pripažinta teroristine organizacija – dėl įkaitų paleidimo, kas būtų jūsų derybininkas? Siūlau šveicarus arba švedus, galbūt jiems pavyks pasikalbėti su teroristais. Jei ne, tarkitės su norvegais. Jei ir jie nepadės, atsiprašau už ciniškumą, bet važiuokite į Katarą. Tai – vienintelė šalis, galinti kalbėtis su „Hamas“, tad ar tikrai šį variantą atmestumėte?“ – žurnalisto klausė Y. Cohenas.
Jis pasakojo, kad susitikimo su katariečiais metu, dalį laiko praleido aiškindamas, jog tai, kas įvyko spalio 7-ąją, buvo žudynės. Tuo tarpu kita derybose dalyvavusi pusė skeptiškai vertino jo žodžius ir vis klausinėjo ar jis yra tikras, kad „Hamas“ padarė vieną ar kitą nusikaltimą?
Buvusio žvalgybininko manymu, Kataras gali tarpininkauti derybose apsikeičiant pasiūlymais ir nuomonėmis, tačiau tokių svertų įtakoti jų baigti, kaip Iranas, šios šalies atstovai neturi. pristatyti žinią ir aklaustas, ar, jo manymu, katariečiai galėtų tai padaryti, Cohenas atsakė, kad jie galėtų siųsti pranešimus „Hamas“ ir iš jo, tačiau neturi tokio sverto, kurį turi Iranas. Vis dėlto, „spausti“ teroristinę organizciją Kataras gali.
- Cohenas gyrė Izraelio saugumo pajėgų operaciją Megediše, kur buvo išlaisvinti įkaitai, tačiau neskubėjo teigti, kad bus ir daugiau tokių operacijų.
„Šis atvejis rodo tik viena – esame pasiryžę bet kokia kaina susigrąžinti pagrobtus žmones“, – sakė aukšto rango Izraelio pareigūnas.
Buvęs Mossad vadovas, kurio indėlis užmezgant ryšius su Persijos įlankos šalimis buvo didžiulis, pernelyg nesijaudina, kad karas Gazoje pablogins santykius su JAE, Bahreinu ir Maroku.
„Šalys, kurios jau keletą metų yra sudariusios taikos sutartis su mumis, nesumenkins santykių tik dėl karo prieš teroro organizaciją, kurios jos nepripažįsta“, – sakė jis, pabrėžęs, kad arabų pasaulio lyderiai, su kuriais jis nuolat palaiko ryšius, jam nesako svarstantys apie dvišalių santykių atšaldymą. Vis dėlto, tokia galimybė visada išlieka: „Palaukime ir pažiūrėkime – kuo ilgiau tęsis karas, tuo didesnį spaudimą patirs Izraelis“.
Anot pareigūno, arabų pasaulis į spalio 7 d. išpuolį žiūri per ilgalaikio konflikto tarp Izraelio ir Palestinos prizmę.
„Jie tvirtina, kad tai yra dar vienas smurto raundas ir taip antrina Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso kalboms esą šis išpuolis neįvyko vakuume. problemišku teiginiu, kad spalio 7-osios atakos neįvyko vakuume“, – interviu dėstė pašnekovas.
Jis neatrodė susirūpinęs ir dėl Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano aštrius pasisakymus per antiizraelietišką mitingą, po kurio Izraelis atšaukė savo ambasadorių.
„Tai įprasta Erdogano reakcija, – įsitikinęs žvalgybininkas. – Šiuo atveju nėra ko stebėtis“.
Cohenas atmetė kai kuriuose sluoksniuose kilusias spėliones, kad Rusija, praėjusią savaitę priėmusi aukšto lygio „Hamas“ delegaciją, kažkaip buvo susijusi su spalio 7 d. įvykiais:
„Niekada neturėjau jokių įrodymų, kad Rusija prisidėjo prie šios teroristinės organizacijos. Nei šiandien, nei kada nors. Anksčiau žinojau, kas yra susijęs ir bendrauja su „Hamas“ – Rusija šioje veikloje niekada nedalyvavo“.
Kalbant apie JAV prezidento Joe Bideno tvirtą paramą Izraeliui ir dviejų lėktuvnešių nukreipimą į šį regioną, Cohenas tai pavadino „labai svarbia“.
„Tai itin stipri žinia, ateinanti iš supervalstybės“, – sakė pareigūnas, paaiškindamas du aspektus. – Pirma – tai siunčia svarbią žinią izraeliečiams, kad jie nėra vieni. Antra, tai siunčia galingą žinią regionui, kad jei Izraeliui iškils didžiulė grėsmė, JAV padės žydų valstybei išlikti“.
Cohenas pridūrė, kad nors tai nėra vienintelė priežastis, dėl kurios „Hezbollah“ ir Iranas neįžiebė visapusiško karo šiaurėje, šie prezidento J. Bideno veiksmai neabejotinai turėjo tam įtakos.
Nepaisant to, buvęs Mossad vadovas įsitikinęs, kad Izraelis turi būti pasirengęs šalies šiaurėje, idant priešai suprastų, kad įsitraukimas į karą jiems būtų pražūtingas. O jei vis dėlto, jie šio perspėjimo neįsisąmonins ir puls, pasikartos Antrojo Libano karo scenarijus, kai buvo sunaikinti svarbūs Hezbollah objektai.