Įsižiebęs karas Artimuosiuose Rytuose, kai „Hamas“ grupuotė surengė žiaurumu pritrenkiantį teroristinį išpuolį Izraelyje, dar kartą patvirtino, kokia trapi yra taika.

Atsaką teroristams davusio Izraelio ambasadorės Lietuvoje pavaduotojas Erezas Golanas interviu „Sekundei“ pabrėžė: mes kariaujame su teroristine organizacija, ne su palestiniečiais.

Pokalbyje su E. Golanu – apie tai, kas yra „Hamas“, kodėl Gazos gyventojai viešai demonstravo džiaugsmą tuo, ką teroristai įvykdė Izraeliui, ar įmanoma Izraeliui ir Palestinai gyventi taikoje.

Izraelio ambasadorės Lietuvoje pavaduotojas Erezas Golanas / P. Židonio nuotr.

Kokia šiandien Izraelio žmonių kasdienybė? Kaip pasikeitė jų gyvenimas nuo tos spalio 7-osios, kai „Hamas“ atakavo Izraelį?

Mūsų gyvenimas pasikeitė 100 procentų. Įsitikinimas, kad gyvename saugioje šalyje, su stipria kariuomene, galinčia mus apginti, sugriuvo. Manėme, kad su teroristais pašonėje įmanoma gyventi. Praėjusios savaitės išpuolis prieš Izraelį privertė suvokti, kad šios teroro organizacijos turi būti sunaikintos. Pasibaigus karui, Izraelis bus kitoks. Į ten, kur buvome, jau niekad negrįšime.

Kiek, jūsų žiniomis, šiame kare yra žuvusių ir sužeistųjų, kiek patekusių į nelaisvę?

Dabar skaičiuojame per 1300 nužudytų, daugiau kaip 3500 sužeistų, kai kurie sunkiai ir tebekovoja su mirtimi…199 šeimos gavo pranešimus apie pagrobtus ir į nelaisvę išvežtus jų šeimų narius. Deja, aukų daugėja kasdien… „Hamas“ daugybę žmonių sudegino, kapojo galvas, kai kurių neįmanoma atpažinti…

Ar Izraelyje pakankamai pasirūpinta civilių saugumu? Ar pakanka slėptuvių?

Slėptuvių pilna visame Izraelyje, bet jų, deja, gyvybėms išsaugoti anaiptol nepakanka. Kaip matėme spalio 6-osios išpuolyje, teroristai gali įsiveržti į namus nepaisant to, ar juose yra slėptuvė, ar ne. Jie meta į jas granatas, padega visą namą, sudegindami viską, kas jame yra.
Izraelis greitai perėmė savo kontrolėn užpultas teritorijas prie Gazos, laimė, kitiems teroristų mėginimams šiomis dienomis patekti į šalį buvo užkirstas kelias. Tačiau tiek „Hamas“ teroristai pietuose, tiek „Hesbollah“ šiaurėje tebeleidžia į mus raketas.

Vienas iš kertinių Izraelio, kaip saugios ir nenugalimos šalies, įvaizdžio akmenų – žvalgybinė MOSSAD veikla. Kaip išgirtoji žydų žvalgyba praleido beveik jos panosėje vykusius tokio lygio „Hamas“ pasiruošimus?

Tai klausimas, kurį sau užduodame ir visi mes. Neabejoju, kad situaciją giliai analizuosime ir po karo. Akivaizdu, kad situacija spalio 7-osios išvakarėse nebuvo tinkamai įvertinta, buvo padaryta klaidų, nematyta bendro vaizdo. Lygiai taip pat, kaip nematyta prieš rugsėjo 11-ąją (islamo ekstremistų teroristinis išpuolis JAV, įvykdytas 2001 rugsėjo 11-ąją – aut. pastaba). Šiuo metu dėmesį koncentruojame ties mūsų pajėgumais sunaikinti „Hamas“ ir sugrąžinti teroristų pagrobtus mūsų žmones. Darome viską, kad grąžintume regionui stabilumą.

Izraelis buvo niekšiškai užpultas „Hamas” teroristų / „Sekundės” nuotr.

Didelė dalis Vakarų visuomenės reiškia paramą Izraeliui. Vis dėlto kiti atkreipia dėmesį, kad Palestina ilgus metus yra okupuota Izraelio ir panašių veiksmų anksčiau ar vėliau buvo galima tikėtis. Kaip reikėtų vertinti šį karą?

Izraeliui paramą reiškia praktiškai visas demokratiškas pasaulis. Reikšdami solidarumą, mus aplankė JAV ir Vokietijos lyderiai, taip pat – Baltijos šalių parlamentų užsienio reikalų komitetų vadovai su Žygimantu Pavilioniu priešakyje. Lietuvos lyderiai visi palaiko Izraelį.

Esam sujaudinti, matydami ir Lietuvos regionų solidarumą. Nuoširdžiai dėkojame Panevėžiui, kur savivaldybės pastatas buvo nušviestas mūsų vėliavos spalvomis. Tai jaudina iki širdies gelmių.

Svarbu, kad terorui nebūtų suteikiamas pateisinimas.

Reiktų priminti, kad Izraelis paliko Gazos ruožą 2005-aisiais. Nuo tada darėme viską, kad Gazos žmonių gyvenimas gerėtų: išdavėme tūkstančius darbo leidimų palestiniečiams, norintiems dirbti Izraelyje ir gauti geresnes algas, pristatėme ekonominius projektus, nuolat teikėme ekonominę pagalbą Gazai.

Deja, kaip matome, „Hamas“ ja naudojosi teroristiniams tikslams.

Dėl to, kas vyksta Izraelyje, nukentės ir Ukraina – tarptautinis dėmesys ir resursai jai dabar gali gerokai sumažėti. Kaip manote, kiek įtakos karui Izraelyje gali turėti Rusija?

Norėtume, kad Rusija būtų perdavusi signalą „Hamas“ lyderiui, su kuriuo susitikinėjo, padėti ginklus į šalį. Nesiimčiau spėlioti apie Rusijos prisidėjimą prie šio karo, bet mes norėtume matyti iš jos pusės stipresnius teroro atakų pasmerkimo pareiškimus, daromą įtaką palestiniečių lyderiams.

Nemanyčiau, kad dėl dabar vykstančio karo Izraelyje nukentės Ukraina. Pasaulyje stiprėja suvokimas, kad pavojus iš teroristinių šalių, tokių kaip Iranas, auga. O mes puikiai žinome, kad būtent Iranas tiekia Rusijai ginklus.

Be to, JAV prezidentas J. Bidenas, kurio šalis yra didžiausia Ukrainos rėmėja, pareiškė, kad Amerika turi pajėgumų apginti abu – ir Izraelį, ir Ukrainą.

Izraeliui itin svarbi Ukrainos prezidento Volodimyro Zelenskio išreikšta parama, mes ją labai vertiname.

Kiek jūs sutinkate su teiginiu, kad Rusijos karas prieš Ukrainą „pripratino“ kraujo trokštančius teroristus ar jiems prijaučiančius prie minties, kad nieko čia tokio – užpulti, žudyti ir savo tikslus pasiekti jėga?

Mūsų pareiga užtikrinti, kad jokia teroro ataka nebūtų laikoma norma. Tie, kurie jas vykdo, turi už tai atsakyti. Nesvarbu, kas jie tokie ir kur jie bebūtų.

Kas yra „Hamas“? Kas yra atsitikę Gazos gyventojams, kad, kaip buvo matyti viešojoje erdvėje, jie taip demonstratyviai džiaugėsi tuo, ką teroristai įvykdė Izraeliui?

„Hamas“ yra teroristinė organizacija. Ji valdo Gazą nuo 2006-ųjų ir kontroliuoja savo žmonių gyvenimus iki tokio lygio, kuris demokratinių šalių, tokių kaip Lietuva ir Izraelis, piliečiams sunkiai suvokiamas.

Matome, kad šiandien kai kurie žmonės Gazoje atvirai rodo džiaugsmą pozuodami prie teroro aukų nuotraukų ir pan. Tai yra ilgus metus trukusio švietimo, kurio pagrindą sudaro neapykanta, vaisiai. Švietimo, įskaitant ir ES fondų pagalba spausdintus mokyklinius vadovėlius palestiniečių vaikams. Vis dėlto esu įsitikinęs, kad dauguma žmonių Gazoje nori gyventi taikiai, kaip ir mes. Tik jie nedrįsta reikšti savo pažiūrų, bijodami „Hamas“. Būtent todėl, jei „Hamas“ nustotų kontroliuoti Gazą, tai būtų ir vietos žmonių pergalė.

Kas yra šios teroristinės grupuotės ramsčiai? Kokių interesų turi „Hamas“ remiantys šalininkai?

„Hamas“ nepradėjo šio karo patys vieni. Jie, kaip ir „Hesbollah“ Libane bei kitos teroristų organizacijos visame regione, turi visus Irano įgaliojimus. Jų tikslas – destabilizuoti regioną. Tai karas ne tik su Izraeliu, bet su visais Vakarais, demokratijos vertybėmis besivadovaujančiomis šalimis.

Ar šis ilgaamžis konfliktas gali būti galutinai išspręstas? Kokiomis sąlygomis įmanoma atgaivinti taiką?

Šiuo metu, kai dar skaičiuojame žudynių aukas, tai nelengvas klausimas. Viena aišku – Izraelis visuomet siekė ir siekia taikos. Prieš pat šią ataką mūsų dėmesys buvo sutelktas į santykių su Saudo Arabija normalizavimą, vos keleri metai praėjo po Abraomo susitarimo pasirašymo su keliomis kitomis arabų šalimis. Visada esame pasiryžę siekti taikos, nes mums mūsų piliečių saugumas – didžiausias prioritetas.

Ar įmanoma kovoje su teroristais laikytis pripažintų karo taisyklių (draudimo perkelti civilius, maisto ir vandens tiekimo apribojimų ir kt.)?

Noriu, kad suprastumėte – mes kariaujame su teroristine organizacija, ne su palestiniečiais. Šiems kaip tik siekiame užtikrinti saugumą. Kovoje su teroristais imamės visų priemonių, būtinų užkirsti kelią civilių žūtims: veikiame tik vadovaudamiesi tarptautine humanitarine teise.

Mūsų institucijos užtikrina maisto, vandens, medikamentų tiekimą. Tačiau turime nepamiršti, kad Gazą valdantys „Hamas“ turi ir patys rūpintis savo žmonėmis. Deja, matome, kad „Hamas“ turimus išteklius, kurą, naudoja savo teroristiniams tikslams. Užuot gynęs savo žmones, „Hamas“ juos naudoja kaip gyvąjį skydą.

Žiniasklaidoje atsiranda būgštavimų, kad šis karas – įžanga į pasaulinį konfliktą. Kokių priemonių reikėtų ar kokių jau imasi Izraelis ir jo sąjungininkai, kad to neįvyktų?

Izraeliui jokiu būdu nenaudinga, kad šis karas peraugtų į pasaulinį. Esame priversti gintis nuo teroristinių organizacijų, kurios naudojasi situacija. JAV prezidentas J. Bidenas ištarė savo garsųjį „Don’t“ (nereikia – liet. k.). Aš tikiuosi, jie išgirs.

Lietuva kartu su kitomis šalimis pareiškė paramą Izraeliui pažadėdama pagalbą. Ar Izraelis kreipėsi dėl paramos?

Labai vertiname daugybės šalių paramą, tarp jų ir Lietuvos. Šiuo metu nėra poreikio prašyti karinės paramos. Bet laikas parodys. Esam sujaudinti ir niekad nepamiršime, kad Lietuva mus remia šiuo sunkiu metu.

Visai neseniai turėjau garbės apsilankyti Panevėžyje, kur vyko Izraelio kino projekto pristatymas. Įsitikinau, kad šis miestas yra labai susijęs su žydų tautos istorija, taip pat ir su Ješiva, kuri čia klestėjo iki tragiškų Holokausto įvykių.

Ryšys tarp Izraelio ir Lietuvos yra stiprus bei pagrįstas ne tik bendra istorija, bet ir abipusėmis vertybėmis.

Todėl manęs nestebina didžiulė parama Izraeliui, kurią šiomis dienomis matome Lietuvoje, nors, žinoma, nepriimame jos kaip savaime suprantamo dalyko.

Kokioje situacijoje šiandien atsidūrę Lietuvos žydai? Ar jie jaučiasi visiškai saugūs?

Manau, po praėjusios atakos visi suvokėme, kad teroristinis išpuolis gali įvykti bet kur ir būtina imtis visų priemonių užkirsti tam kelią.

Ačiū už pokalbį.