Noriu atkreipti dėmesį, kad antraštės teiginys visiškai atskirtas nuo propagandos. Faktas yra, kad Gazą valdo mafijinė vagių ir prievartautojų struktūra, besidengianti pseudoreligija. Ji remiasi amžinu naratyvu „Izraelio okupacija kalta“, kuriuo nuo 1967 metų plauna palestiniečių ir jų  ferštejerių smegenis. Idėjos egzistencija bei gyvybingumą remia ir ES bei JAV milijardai. Ypač Vakarų leftistų dėka giliai įsišaknijo humanizmo butaforija pavadinimu „vargšai palestiniečiai“.

Arkadijus Vinokuras, publicistas,                                                                                            Šaltinis: LRT.lt

Tos neatsakingos, netgi nusikaltėliškos vienpusės be jokių įsipareigojimų politikos pasekmes matėme ir matome šiandien tiesiai prieš akis: 1 300 žiauriai nužudytų izraeliečių. Per 3 500 sužeistų. Taip, nužudytų, nes kito žodžio neįmanoma vartoti.

Todėl, kolegos žurnalistai, pradėtas šališko BBC vartoti aukas dehumanizuojantis terminas „žuvusieji“ neatitinka tikrovės, nes žūstama nuo daug ko. Taigi, šiuo metu ir Lietuvoje analitikai ieško kažkokių neva nežinomų priežasčių, lyg ir neleidžiančių paaiškinti „Hamas“ teroristų logikos. Keistai nuskambėjo laidoje „LRT forumas“ LRT užsienio naujienų redaktoriaus Vykinto Pugačiausko atkartotas kažkieno teiginys, neva niekas nieko nežino, nes nėra atsakymų į „kodėl dabar, kodėl tokiu laiku, kodėl toks žiaurumas“.

Tiražuojamas melas, esą Izraelio atsisakymas tiekti maistą, vandenį ir elektrą Gazai yra karo nusikaltimas. Tačiau sąmoningai nutylima, kad Izraelis nėra okupavęs Gazos, todėl neturi jokios pareigos tiekti savo piliečių žudikams jokios humanitarinės pagalbos. Tai būtų tas pat, kas ukrainiečiams imtis Rusijos banditams karine uniforma jų nenuginklavus tiekti jiems visko, ko reikia ukrainiečių žudynėms. Izraelio kritikai tai puikiai žino, kaip ir žino, kad Egiptas turi visas galimybes tiekti viską, ko reikia Gazai, bet kategoriškai atsisako atverti koridorių civiliams į savo teritoriją.

Ar reikia suprasti, kad nėra apie ką kalbėti? Ši pozicija skamba lygiai taip pat, kai pateisinami Rusijos veiksmai Ukrainoje banaliu argumentu „protu Rusijos suvokti negalima“. Tiesa, dėl kokių konkrečių priežasčių katastrofiškai žlugo visa grandis Izraelio saugumo aparato nuo pirminės žvalgybinės medžiagos iki premjero biuro ir Nacionalinio saugumo komiteto Knesete (Izraelio parlamente), bus išsiaiškinta ir visa B. Netanyahu dešiniųjų radikalų bei fanatikų koalicija lėks iš valdžios, bet dabar kalbame apie „Islamo valstybės“ lygmens „Hamas“ išpuolį.

„Hamas“ atakos Izraelyje / AP nuotr.

Tad pirmas ir svarbiausias klausimas „kodėl dabar?“ turi kelis susietus atsakymus. Todėl, kad Irano siekis buvo kuo greičiau ir efektyviau sutrukdyti Izraelio ir Saudo Arabijos suartėjimą. Taip ir atsitiko (kad „Hamas“ teroro organizacija tiesiogiai veikiama Irano ir Kataro, niekas nekvestionuoja. Apie Rusijos interesą kitą kartą).

Antras atsakymas į tą patį klausimą yra toks: Izraelio siekis pagerinti ekonominę Gazos gyventojų padėtį suteikiant 35 000 Gazos gyventojų leidimą dirbti Izraelyje. Šios politikos dar vienas tikslas galbūt mažinti neapykantą ar pyktį Izraeliui, parodant, kad su izraeliečiais galima bendrauti nekonfliktuojant, išties kelia konkrečią grėsmę „Hamas“ valdymui. Šiems nusikaltėliams nereikia socialinio teisingumo politikos Gazoje, o kilusią neapykantą sau jie vis nukreipia į Izraelį.

Šių atsakymų fone reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad ankstesnės Izraelio ir pasaulio reakcijos į „Hamas“ teroro išpuolius suformavo „Hamas“ teroristams nebaudžiamumo jausmą.

Šių atsakymų fone reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad ankstesnės Izraelio ir pasaulio reakcijos į „Hamas“ teroro išpuolius suformavo „Hamas“ teroristams nebaudžiamumo jausmą. Ilgą laiką planuodami šią neeilinę efektyviai sustyguotą operaciją, jie numatė laikiną vietinės reikšmės Izraelio atsaką tik subombarduojant kelis pastatus Gazoje ir, kaip sakė vienas „Hamas“ vadovų prieš kelias dienas, „viskas, mūsų tikslai pasiekti, galime derėtis dėl atsako pabaigos“. Jie, žinoma, turėjo omenyje Izraelio nuoseklią, daug metų vykdomą neeskalavimo politiką, kurią ėmėsi traktuoti kaip Izraelio silpnumo išraišką. Taip pat B. Netanyahu koalicinės vyriausybės sukeltas chaosas Izraelyje jiems pasikėsinus į teisės viršenybę. Dėl to ne kartą ir ne du Izraelio karių atsisakymas tarnauti kariuomenėje, nedalyvauti rezervistų mokymuose, buvusių aukšto rango Mosado ir kitų slaptų tarnybų darbuotojų bei vadovų griežta kritika vyriausybei Izraelio silpnumo įvaizdį tik sustiprino.

Benjaminas Netanyahu / AP nuotr.

Arabų akyse, ypač teroristinių organizacijų, šis chaosas pradėtas laikyti Izraelio valstybės silpnumo akimirka, kuria reikėtų pasinaudoti kuo greičiau (ir taip, Izraelis negali apsimesti esąs niekuo dėtas dėl pastarųjų įvykių. Ir dar kaip ir ne todėl, kad teisėtai atkūrė valstybę savo istorinėje teritorijoje, o dėl ypač pastarųjų 15 metų B. Netanyahu, kaip Izraelio ministro pirmininko, politikos PLO ir „Hamas“ atžvilgiu, dėl neatsakingos nausėdijų politikos. Kalbant apie „Hamas“, ši, kaip minėjau, neeskalavimo bei skaldyk ir valdyk politika atvedė prie šiandienos katastrofos ir Izraelį, ir palestiniečius Gazoje.).

Yra ir kitas – politinis – aspektas, suteikiantis „Hamas“ ir nepažeidžiamumo jausmą. Tai ES ir JAV ekonominė bei politinė parama palestiniečiams nepaisant jų neapykantos bei neracionalaus tikėjimo Izraelio sunaikinimu. Dešimtmečiais milijardas po milijardo investuojami į palestiniečių teritorijas, taip pat ir į Gazą, nekeliant jokių reikalavimų nutraukti neapykantos Izraeliui naratyvo sklaidą iš kartos į kartą, tą jausmą nuolat sistemingai ugdė. Tikėjimas visišku Izraelio sunaikinimu skatinamas nuo 1948 metų, todėl ne keista, kad visi bandymai pasiekti taiką, Izraelio koncesijos palestiniečiams žlunga dar nespėjus po susitarimais nudžiūti parašams.

Vieną dieną palestiniečiai ir jiems pritariantys šoko iš džiaugsmo matydami žiauriai žudomus izraeliečius, o jau kitą dieną tuose pačiuose miestuose prasidėjo kampanija „Jie mus žudo, stabdykite žudynes Gazoje!“.

Kaip tas sunaikinimas atrodo ir atrodytų ateityje, matome šiandien iš civilių izraeliečių skerdynių. Nei ES, nei JAV nekelia sąlygų (arba kelia popieriuje) palestiniečiams nutraukti neapykantos kurstymo prieš Izraelį švietimo sistemoje, mečetėse nuoseklią dešimtmečiais vykdomą kampaniją. Izraelio demonizavimas turi baigtis, tačiau milijardai, tiekiami konvejeriniu būdu palestiniečiams, tik stiprina jų žinojimą, kad gaus tas lėšas nepaisant neapykantos naratyvo. Šiame kontekste palestiniečių skurdas, korupcija, autoritarinis valdymas, žiauri „Hamas“ diktatūra Gazoje sėkmingai nurašoma Izraelio „okupacijai“. ES, prieš porą dienų nusprendusi nebefinansuoti palestiniečių, po dviejų minučių išsigando ir apsigalvojo. Kodėl? Nes ir vėl kalba apie „vargšus palestiniečius“ puikiai žinodami, kad jiems skirti pinigai yra tiesiog grobiami „Hamas“ ir PLO administracijų. Taip pat žinoma, kad kovos už žmogaus teises organizacijos Gazoje ir Vakarų Krante yra gryna parodija, bet ir jos vis vien finansuojamos.

Šis „Izraelis dėl visko kaltas“ naratyvas vėl įsisiūbavo Europos ir JAV miestuose. Vieną dieną palestiniečiai ir jiems pritariantys šoko iš džiaugsmo matydami žiauriai žudomus izraeliečius, o jau kitą dieną tuose pačiuose miestuose prasidėjo kampanija „Jie mus žudo, stabdykite žudynes Gazoje!“. Šios veidmainystės tikslas yra paneigti Izraelio imperatyvią teisę pagal visas JT konvencijas ginti savo piliečius nuo skerdynių. Dar daugiau: tiražuojamas melas, esą Izraelio atsisakymas tiekti maistą, vandenį ir elektrą Gazai yra karo nusikaltimas.

Tačiau sąmoningai nutylima, kad Izraelis nėra okupavęs Gazos, todėl neturi jokios pareigos tiekti savo piliečių žudikams jokios humanitarinės pagalbos. Tai būtų tas pat, kas ukrainiečiams imtis Rusijos banditams karine uniforma jų nenuginklavus tiekti jiems visko, ko reikia ukrainiečių žudynėms. Izraelio kritikai tai puikiai žino, kaip ir žino, kad Egiptas turi visas galimybes tiekti viską, ko reikia Gazai, bet kategoriškai atsisako atverti koridorių civiliams į savo teritoriją. Egiptas turi savo priežastis nepadėti, bet gal JAV privers juos atverti sieną humanitarinei pagalbai.

Arkadijus Vinokuras / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Taip kad kalbėjimas, neva nėra jokių atsakymų, keistokas. Musulmoniškųjų kultūrų tyrinėtojo Egdūno Račiaus laidoje „LRT forumas“ kartojamas naratyvas – neva ir iš pačios Gazos „okupacijos“ kilusi neapykanta izraeliečiams yra net ne propaganda, bet tiesiog grynas melas.

Pakartosiu: visa atsakomybė už Gazoje vyraujantį tragišką socialinį ir ekonominį skurdą, už politinių laisvių nebuvimą, už Gazos gyventojų plėšimą, kankinimą, gąsdinimus, vertimus juos tapti gyvais skydais atsakinga tik „Hamas“ teroristinė organizacija ir ją remiantys palestiniečių ferštejeriai Vakaruose.

Šiandien, kaip tik šiandien, Vakarų pasaulis ir palestiniečiai, taip, visų pirma palestiniečiai, turi prašyti Dievo, kad Izraelis kuo greičiau išlaisvintų Gazos koncentracijos stovyklą nuo jų ten uždariusios „Hamas“ teroristinės organizacijos.

Išlaisvinus Gazą nuo teroristų savivalės, idealiausiu atveju Gaza galėtų būti perduota kiek nuosaikesnei palestiniečių administracijai ir jeigu ši sustabdys savo neapykantos skatinimo Izraeliui politiką, atsirastų rimta galimybė sėsti prie derybų stalo, kurių pasekmė – turėtų būti pripažinta Palestinos valstybė suderėtose teritorijose. Bet ne šiaip valstybė, o garantuojanti visas teises ir laisves jos piliečiams. Išskyrus teisę į Izraelio sunaikinimą. Be šio skausmingo susitaikymo su tikrove palestiniečiams nebus įmanoma išeiti iš to visų pirma juos pačius naikinančio kruvino neapykantos rato. Jo pasekmė – ne tik Gaza, bet ir visa palestiniečių teritorija virs koncentracijos stovykla, sukurta jų pačių rankomis.