Kiekvienų metais spalio pirmąjį sekmadienį, prie paminklinės Menoros susirenkama prisiminti Antrojo pasaulinio karo žiaurumų, nukankintų Švenčionių krašto gyventojų, kurie kalėjo miesto parke įkurtame gete, ir masiškai nužudytų Švenčionėlių sen. Platumų kaime, dar liaudyje vadinamame poligonu.
Nadežda Spiridonovienė
Nalšios muziejaus muziejininkė, istorikė
Švenčionių rajone kelis šimtmečius sėkmingai gyvavusios ir per kelis metus sunaikintos žydų bendruomenės atminimas įamžintas ne tik monumentuose, bet ir išlikusių žmonių atmintyje. Prieš karą Švenčionių žydų bendruomenė turėjo žydų mokyklas, net penkias sinagogas. Ši bendruomenė buvo apsišvietusi ir dvasinga.
Renginio akimirka / ŠRŽB nuotr.
Minėjimą Švenčionių miesto parke prie paminklinės Menoros, simbolizuojančios Švenčionių Geto ribą, pradėjo renginio vedančioji Kristina Sizonova.
Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Moisėjus Šapiro priminė susirinkusiems, kad jau praėjo 80 metų nuo getų Lietuvoje likvidavimo. Negalime pamiršti tų žiaurumų, kuriuos patyrė žydų tauta ir pakvietė uždegti žvakutes, padėti akmenukus prie Menoros.
Renginio akimirka / ŠRŽB nuotr.
Paminklinės Menoros skulptorius, tautodailininkas, visuomenės veikėjas, Švenčionių rajono garbės pilietis Juozapas Jakštas nuoširdžiai kalbėjo apie pirmąją Menorą, kuri po keleto metų buvo pakeista kita ir su kokiu jauduliu vyko drožybos darbai.
Renginys pratęstas Nalšios muziejuje. Minint 80-ają Švenčionių geto likvidavimo sukaktį muziejaus darbuotojai parengė fotonuotraukų parodą „Švenčionių krašto žydų tautos likimo kelias“.
Renginio akimirka / ŠRŽB nuotr.
Muziejininkė istorikė Nadežda Spiridonovienė trumpai apžvelgė Lietuvoje vykdytą žydų genocidą. Iki nacių–sovietų karo Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. žydų. Nacių okupacijos metais savo istorija ir kultūra garsi Lietuvos žydų bendruomenė (litvakai) buvo beveik visiškai sunaikinta: nužudyta apie 195–196 tūkst. Lietuvos žydų.
Pagal dr. Arūną Bubnį, Lietuvoje vykdytas žydų genocidas gali būti skirstomas į 3 laikotarpius. Pirmasis žydų genocido Lietuvoje laikotarpis 1941 m. birželio pabaiga–lapkritis – tai pats baisiausias ir tragiškiausias, nes buvo nužudyta apie 80 procentų Lietuvoje gyvenusių žydų. Antrasis žydų genocido Lietuvoje laikotarpis1941 m. gruodis–1943 m. kovas, santykinai vadinamas stabilizacijos laikotarpiu, nes jo metu masinių žydų žudynių nevyko. Šiuo tarpsniu naciai siekė žydų darbo jėgą maksimaliai panaudoti vokiečių karo ekonomikos tikslams.
Renginio akimirka / ŠRŽB nuotr.
1943 m. vasario mėn. nacių administracija nusprendė likviduoti getus. Pirmiausia tai buvo likviduoti prie Lietuvos generalinės srities prijungtose Svyrių ir Ašmenos apskrityse. 1943 m. kovo mėn. likviduoti Švenčionių, Mikališkių, Ašmenos ir Salų getai. Apie 3 tūkst. šių getų kalinių perkelti į Vilniaus getą, o kiti sušaudyti Panerių miškelyje. Iš viso nužudyta 4–5 tūkst. žydų. Trečiuoju žydų genocido Lietuvoje laikotarpiu 1943 m. balandis–1944 m. liepa Vilniaus apygardoje sustiprėjo sovietinių partizanų judėjimas. Iš getų pabėgę žydai stodavo į partizanų būrius. Tai paskatino nacių administraciją likviduoti Vilniaus apygardos getus ir darbo stovyklas. Atnaujintos masinių žudynių akcijos.
Renginio akimirka / ŠRŽB nuotr.
Minint 80-ają Švenčionių geto likvidavimo sukaktį muziejaus darbuotojai parengė fotonuotraukų parodą „Švenčionių krašto žydų tautos likimo kelias“. Pristatant ją buvo akcentuota, kad paroda sudaryta iš trijų dalių. Tai getą išgyvenusiųjų ir jų likimų atspindžiai, tai sušaudytų ir nužudytų žmonių atmintis, tai žydų tautos Holokausto atmintis.
Renginio akimirka / ŠRŽB nuotr.
Renginyje dalyvavo Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos direktorė Rima Razmienė, istorijos mokytojos ir mokiniai parengė trumpą pasakojimą apie žuvusius ir išgyvenusius žydų tautos žmones. Tai trumpas Yitzhako Arado atsiminimų pasakojimas sugrįžus į Švenčionis 1944 m. kovo mėn. Knygoje „Iš mirties slėnio į Siono kalną. Yitzhako Arado likimas“ įkūnija XX amžiaus žydų tautos istoriją – persekiojimus, žudynes, didvyriškumą, atgimimą, atminties įamžinimą. Yitzhakas Aradas (Rudnicki) gimė 1926 m. Švenčionyse. Turėjo labai didžiulę šeimą, kurios neteko Holokausto metu. Ne kartą lankėsi Lietuvoje, čia buvo atvykę ir Y.Arado vaikai. Vaikystėje Y. Aradas su tėvais persikėlė į Varšuvą, tačiau prasidėjus Antrajam Pasauliniam karui, jis su seserimi pabėgo iš okupuotos Lenkijos ir grįžo į Lietuvą. Naciams okupavus Lietuvą, paauglys Y. Aradas buvo įkalintas Švenčionių gete, kur buvo nužudyta didelė jo šeima, o jis pats ryžosi pabėgti į miškus. Po kelių mėnesių klajonių po Baltarusijos miestelius ir girias jam pavyko prisijungti prie partizanų. Y. Aradas dalyvavo rezistenciniame judėjime prieš okupaciją. 1945 m. Y. Aradas pasiekė Izraelį, kur kovojo keturiuose karuose, o vėliau buvo paskirtas vyriausiuoju kariuomenės švietimo pareigūnu. 25-erius tarnybos Izraelio gynybos kariuomenėje metus jis baigė būdamas brigados generolu ir 1972 m. buvo paskirtas Yad Vashem muziejaus vadovu. Per 20 jo vadovavimo metų ši įstaiga tapo svarbiausiu Holokausto tyrimų ir atminimo centru pasaulyje. Tapęs pripažintu istoriku, Yitzhakas Aradas įgijo filosofijos daktaro laipsnį Tel Avivo universitete, dėstė žydų istoriją, jo moksliniai Holokausto istorijos tyrimai ir knygos išverstos į įvairias kalbas. 2016 m. Y. Aradui – jau per 90 metų, žmona mirė, 2012 m. tačiau Y. Aradas turi tris vaikus, vienuolika anūkų ir net vienuolika proanūkių. Jis ne kartą lankėsi Lietuvoje ir gyvendamas Izraelyje. Kartu su anūkais aplankė gimtuosius Švenčionis, Vilnių, Kauną.
Renginio akimirka / ŠRŽB nuotr.
Y. Aradas savo šiltus jausmus išreiškė ir Švenčionims: „Iš visų vietų, kur man teko gyventi tik Lietuvos miestelis Švenčionys yra vienintelis prie kurio prisirišusi mano siela, tik jis gyvena mano atmintyje ir širdyje, kartais pasiilgstu jo“.
2021-05-07 būdamas 95-ių metų mirė Izraelio istorikas, mokytojas, buvęs Jeruzalės memorialo Holokausto istorijai „Yad Vashem“ direktorius, Izraelio gynybos pajėgų brigados generolas Yitzhakas Aradas.
Taip pat parodos pristatyme dalyvavo Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius, mero pavaduotojai, patarėja, seniūnai, rajono Tarybos nariai, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky, rašytojas Rimntas Stankevičius, svečiai iš Argentinos, Švenčionių rajono visuomenė, mokiniai. Apžiūrėjus fotonuotraukų parodą renginio dalyviai išvyko prie Memorialo Švenčionėlių sen. Platumų kaime.
Renginio akimirka / ŠRŽB nuotr.
Švenčionių apskrities žydų nužudymo vietos Memorialo, tęsiant minėjimą, vedančioji Kristina Sizonova pristatė minėjimo dalyvius, paskelbė Broniaus Vilimo vadovaujamo pučiamųjų orkestro atliekamus kūrinius ir prie mikrofono pakvietė Švenčionių rajono merą Rimantą Klipčių.
Jis padėkojo už aktyvią bendruomenės veiklą, kalbėjo apie istoriją ir kaip svarbu ją prisiminti, kad nesikartotų praeities klaidos. Minėjo kad svarbu bendravimas, bendradarbiavimas ir tautų draugystė.
Vokietijos ambasados patarėja Ania Liuter dėkojo už pakvietimą, jai vertėjavo Danguolė Grincevičienė.
Jakovas Gurinas kalbėjo apie tai, kad jis nežino kur palaidoti jo artimieji ir jis džiaugėsi suradęs savo žmoną, kuri jam parodė šią bendruomenę, kurioje kiekvienais metais tradiciškai susitinka su pažįstamais savo tautos žmonėmis, bei mini šią netekties dieną. Taip pat kalbėjo apie paminklus ir žydų sušaudymo vietas. Prašė laikytis kartu ir stengtis surasti kiek įmanoma tragiškų įvykių vietų.
Osip Mackin piktinosi, kad gedulo dienos metu eilę metų vyksta politika ir pareiškė, kad kitais metais nedalyvaus jei tai kartosis. Tai yra nepolitinis renginys ir politikų su savo kalbomis čia neturi būti.
Renginio akimirka / ŠRŽB nuotr.
Žydų bendruomenės pirmininkė Lietuvoje Faina Kukliansky prisiminė tragišką tautos lemtį, pasidžiaugė atvykusia Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktore Ruth Reches su gimnazistais. Gimnazistai skaitė žydų poetų eiles. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Respublikos Seimo narys Emanuelis Zingeris dalyvavęs minėjime kalbėjo apie istorinę atmintį ir jos išsaugojimą, apie LR Seime priimtą leidimą vadinti gatves ten gyvenusių Pasaulio Tautų Teisuolių žmonių vardais, paprašė mero rasti tokias gatves, kurias būtų galima pavadinti. Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Mojsėjus Šapiro pakvietė merą Rimantą Klipčių įteikti padėką ir atminimo dovaną Burlakovų šeimai už priimtą į savo šeimą paliktą žydų tautybės mergaitę, kurią po karo vėl sugrąžino tikriesiems tėvams.
Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Moisėjus Šapiro pakvietė visus susirinkusius pasimelsti ir tylos minute pagerbti Holokausto aukas. Prie Memorialinio paminklo buvo padėti vainikai, akmenėliai, uždegtos žvakutės.
Renginio akimirka / ŠRŽB nuotr.
Paskui M. Šapiro padėkojo Nepriklausomybės Akto signatarui Lietuvos Respublikos Seimo nariui Emanueliui Zingeriui, Švenčionių rajono merui Rimantui Klipčiui, Švenčionių rajono mero pavaduotojams Violetai Čepukovai ir Erikui Demidovui, Švenčionių rajono Tarybos nariams, Lietuvos žydų bendruomenės Tarybos narei, nukentėjusių nuo Holokausto asmenų komisijos pirmininkei Elai Guninai, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkei Fainai Kukliansky, Lietuvos žydų bendruomenės administracijos vykdančiajam direktoriui Michail Segal, rašytojui Rimantui Stankevičiui, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorei Jovitai Rudėnienei, Pabradės „Ryto“ gimnazijos mokytojoms Danguolei Grincevičienei, Renatai Domeikytei Markinienei už dalyvavimą renginyje, rūpestį ir pagalbą Švenčionių žydų bendruomenei. Dėkojo Švenčionių miesto seniūnei Inai Sinienei, Švenčionėlių seniūnui Albertui Razmiui ir Pabradės seniūnei Anai Zingerienei už paramą prižiūrint žydų tautos atmintinas vietas ir dalyvaujant renginiuose. Dėkojo Pabradės miesto kultūros centro Pavoverės pučiamųjų orkestrui ir vadovui Bronislovui Vilimui, Švenčionėlių kultūros centro direktorei Andželikai Terleckienei už minėjimo įgarsinimą; Nalšios muziejui už fotonuotraukų parodos „Švenčionių krašto žydų tautos likimo kelias“ pristatymą. Žydų bendruomenės pirmininkas M. Šapiro dėkojo minėjimo vedančiajai Kristinai Sizonovai ir didelį ačiū tarė UAB“VELGA VILNIUS“ generaliniam direktoriui Jozefui Federovič, įmonės Intersurgical, UAB vadovui Sigitui Žvirbliui ir visiems susirinkusiems, pagerbusiems žydų aukų atminimą.
