Saulėtą ketvirtadienį, kartu su Palangos žydų bendruomene pakvietėme miestiečius ir atostogautojus pasivaikščioti po čia gyvenusių žydų erdves ir pakalbėti apie #Atmintį. Palangos gatvelės išties mena daug įdomių istorijų, o senojoje miesto sinagogoje, pasirodo, buvo labai madinga tuoktis – čia atvykdavo poros iš įvairių Europos miestų.

Atradome ne tik paveldą, bet kartu ragavome legendinio floimen tzimmes. Tačiau apie viską skaitykite žemiau ir nepamirškite pasidomėti, kokius renginius organizuoja jūsų miesto žydų bendruomenė, juk artėja žydų nauji metai!

Su susirinkusiais floimen tzimmes patiekalo istorija ir gaminimo paslaptimis dalijosi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky / LŽB nuotr.

Patiekalo istorija

Tzimmes  – tai lėtai virtų šakniavaisių troškinys su vaisiais, šmalcu ir, dažnai, mėsa. Bestselerių autorius Michaelas Wexas jį vadina čolento giminaičiu. Aškenazių žydams nuo viduramžių štetlo laikų iki XXI a. jis labiausiai asocijuojasi su Roš Hašana. Vaisių (kartais ir medaus) saldumas, esantis tzimmes sudėtyje, puikiai dera su Roš Hašanos tradicija valgyti saldų maistą, kad naujieji metai būtų saldūs. Pavadinimas tariamas kaip TZIMM-es, yra įvairių teorijų. Šiuolaikinės aškenazių žydų virtuvės matriarchė Joan Nathan aiškina, kad žodis „tzimmes“ kilęs iš vokiško žodžio „zum Essen” (valgyti), kuris jidiš kalba skamba maždaug taip pat. Yra ir dar viena teorija, kad tzimmes yra susijęs su anglišku žodžiu „simmer“. Leah Hadad iš „Jewish Food Experience“ siūlo kitą paaiškinimą: Pirmą kartą jidiš kalba pavadinimas tzimmes buvo pavartotas 1892 m. ir teigiama, kad jis kilo iš vokiškojo zuomuose, arba „garnyras“. Merriam-Websterio žodyne šis žodis skirstomas į zuo (prie, į) ir imbīz (lengvas patiekalas)“.

Žydai Palangoje

Palangoje žydai gyveno nuo XV a. antrosios pusės. 1487 m. čia jau veikė žydų laidojimo brolija Chevra Kadiša, todėl šis faktas leidžia teigti, kad miestelyje jau buvo žydų bendruomenė. XVII a. žydai sudarė nemažą Palangos gyventojų dalį, jie savo darbais stengėsi nedidelę gyvenvietę paversti klestinčiu miestu.

Pasivaikščiojimas po žydiškąją Palangą / LŽB nuotr.

1540 m. karalius Žygimantas Senasis suteikė  privilegiją statyti pirmąją sinagogą ir kitus sakralinius statinius Palangoje. Tais pačiais metais buvo įkurtos ir kapinės. 1662 m. Palangoje gyveno 40 žydų (24 vyrai ir 16 moterų). 1693 m. žydai Palangoje gavo miestiečių teises ir galėjo įsigyti žemės sklypus, statyti namus, užsiimti prekyba.1738 m. iš 56 apstatytų sklypų Palangoje 13 priklausė žydams. Dauguma sklypų buvo šiaurinėje dalyje. 1739 m. vakarinėje Palangos pusėje buvo penki žydų sklypai, o rytinėje– keturi žydų sklypai su krautuvėlėmis, stovėjo namas su karčema, o už jo –sinagoga.

Sužinoti daugiau galite užsukę į Palangos turizmo informacijos centrą.

#EŽKD2023 #EDJC2023 #Atmintis #Memory #AEPJ #UNESCO #LietuvosŽydųBendruomenė #PalangosŽydųBendruomenė #mūsųbendruomenės #OurCommunities

Pasivaikščiojimas po žydiškąją Palangą / LŽB nuotr.