Liepos 13-ąją minime vieno žymiausių Lietuvos visuomenininkų, tautodailininko ir daugybės Lietuvos žydų paveldo išsaugojimo iniciatyvų autoriaus, Gedimino ordino kavalieriaus, litvako Jakovo Bunkos šimtmetį.

Jakovas Bunka / LŽB nuotr.

Iš prieškaryje gausios Plungės žydų bendruomenės vienintelis gyvas likęs J. Bunka visą gyvenimą paskyrė vienam svarbiausių tikslų – įamžinti Plungėje šimtmečius buvusios žydų bendruomenės istoriją ir jos tragišką likimą.

Medžio meistro sukurtos skulptūros ženklina žydų kapavietes Šateikiuose ir Plateliuose.

Jo iniciatyva Kaušėnuose sukurtas žydų atminimo memorialas įtrauktas į Europos įspūdingiausių žydų tragediją Holokusto metu primenančių memorialų dešimtuką. Kasmet trečią liepos sekmadienį J.Bunka rengdavo Plungės žydų tragedijos minėjimus, į kuriuos susirinkdavo ne tik žydai iš Lietuvos ir užsienio, bet ir žūstančiųjų gelbėtojai bei jų artimieji, aktyvūs plungiškiai.

Taip pat J. Bunka parašė Plungės žydų istoriją, kuri pasakoja apie vietos žydų bendruomenės gyvenimą nuo 1348 iki 1994 metų. Ji buvo išversta į hebrajų kalbą.

„Sunku žodžiais nusakyti šio didžio žmogaus nuopelnus Lietuvai. Jo darbai – tai visuomenės sąžinės balsas, išraiškingais meno darbais bylojantis apie praeities įvykius ir neleidžiantis pamiršti žmonių, kuriuos ne tik pačius, bet ir jų atminimą mėgino sunaikinti vokiečių naciai ir jų pakalikai“, – gražių žodžių kūrėjui negaili Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, advokatė Faina Kukliansky.

Jakovas Bunka gimė 1923 m. liepos 13-ąją plungiškės siuvėjos Taubės Rilaitės-Bunkienės ir Nepriklausomybės kovų savanorio šilališkio Leibos Bunkos šeimoje. 1940 m. pradėjo mokytis staliaus amato pas dabartinėje Telšių gatvėje gyvenusį meistrą Šoblinską, bet tragiški įvykiai visą jo šeimą nubloškė į Sibirą. 1942 m. Jakovą mobilizavo į kariuomenę, kurioje tarnavo iki 1947-ųjų. Grįžęs į Plungę, J. Bunka tapo pirmuoju „Minijos“ liaudies kūrybos gaminių įmonės pirmtako – Plungės pramonės kombinato suvenyrų cecho vadovu. Jis buvo ir pirmasis tautodailininkas Plungėje, dar 1960 metais kartu su bendraminčiais įkūręs Lietuvos liaudies meno draugijos Plungės sekciją, ieškojęs meniškos sielos žmonių, skatinęs juos kurti, rengęs liaudies meno parodas.

Kūrėjas amžino poilsio iškeliavo būdamas 91-erių.