Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje vyksta jau tradicija tapęs penktasis tarptautinis TOLI seminaras.
Šaltinis: LŽB.lt
JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas, Izraelio ambasadorė Hadas Eittenberg Silverstein, , švietimo viceministras Ramūnas Skaudžius, Tarptautinės komisijos direktoriaus pavaduotoja Ingrida Vilkienė ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, advokatė Faina Kukliansky / LŽB nuotr.
Šįkart Niujorke įsikūrusio Olgos Lengyel Holokausto studijų ir žmogaus teisių instituto bei Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato Vilniuje organizuojamo renginio tema – „Mokymasis iš praeities – veikimas ateičiai. Mokymas apie Holokaustą ir žmogaus teises“.
Gilintis į ją susirinko per trisdešimt mokytojų ir švietimo darbuotojų iš visos Lietuvos. Įdomu, kad tai – ne vien istorijos mokytojai, bet ir etikos, lietuvių kalbos bei literatūros, anglų kalbos, geografijos, informatikos ir kitų disciplinų pedagogai, bibliotekininkai ir socialiniai darbuotojai, kurie, vietoje užtarnautų vasaros atostogų, pasirinko žinias ir tobulėjimą.
Tikrai ne veltui – įžvalgomis ir patirtimi su jais dalysis profesionalai iš viso pasaulio, tokie, kaip JAV Milersvilio universiteto istorijos profesorius emeritas Saulius Sužiedėlis ir JAV Holokausto muziejaus projektų vadovas dr. Vadimas Altskanas, o savo istoriją pasakos generolo Vėtros anūkė Silvia Foti.
Vienas iš seminaro lektorių – JAV Milersvilio universiteto istorijos profesorius emeritas Saulius Sužiedėlis / LŽB nuotr.
Pirmąją dieną seminaro dalyvius sveikino JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas, Izraelio ambasadorė Hadas Eittenberg Silverstein, , švietimo viceministras Ramūnas Skaudžius, Tarptautinės komisijos direktoriaus pavaduotoja Ingrida Vilkienė ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, advokatė Faina Kukliansky.
„Didelė garbė, kad šis seminaras vyksta čia, mūsų patalpose, ir būtent dabar, kai po 80 metų antisemitizmo banga taip įsisiūbavo, kad aš net pradedu galvoti, kaip mes rugsėjį minėsime Vilniaus geto likvidavimo aštuoniasdešimtmetį ir sukilimą, kai pavieniai, vieninteliai šeimose gyvi išlikę kaliniai sugebėjo surinkti ginklus iš likučių ir pasipriešinti. Galbūt tai nebuvo tokio dydžio sukilimas, kaip Varšuvos gete, mažesnis, tačiau nepaprastai svarbus.
Deja, dabar, kai ruošiamės minėti jų 80-etį, mus užgriuvo labai didelė antisemitizmo banga, į kurią sureagavo ne tiek daug Lietuvos gyventojų. Ir štai vėl susiduriame su tuo pačiu reiškiniu – vieni garsiai šaukia visokias šlykštynes žemindami mus, kai kas pasisako, bet didžiausia dalis yra stebėtojų. Vėl stebima, kaip čia toliau bus. O niekaip čia toliau nebus“, – tvirtai sako F. Kukliansky.
Pasak LŽB pirmininkės, šiandien nuo mokytojų, dėstančių žydų istoriją, kurios vadovėliuose nėra daug, priklauso, ar jie skaitys literatūrą, tokią, kaip, pavyzdžiui, neseniai pasirodžiusi nepaprasto grožio romantinė Moišės Kulbako knyga „Mesijas, Efraimo sūnus“. Tik nuo pačių mokytojų priklauso ar tai, ką sužinojo skaitydami, jie perduos mokiniams, ar to nenorės daryti. Taigi, nuo jų priklauso ateinančios kartos išsilavinimas.
„Aš esu įsitikinusi, kad jaunimas neskaito tų šlykštynių, kurias rašo kai kurie pasisakyti mėgstantys antisemitai. Pati turiu vaikų, anūkų ir žinau, kad jiems toks elgesys yra nepriimtinas – nepadorus ir nemandagus. Tačiau jaunimas neskaito ir Kulbako. Taigi, mokytojams patikėta tikrai sunki užduotis, nes, jūsų pasiklausę mokykloje, vaikai grįžta namo – į savo miestelį, į savo kiemą, kuriame žydų nėra.
Kai skaičiuoji iki dešimties, gali protu suvokti, kad mano ar kitame kieme buvo nužudyta 10 žmonių ar išžudė šeimą. Bet kai pradedi skaičiuoti šimtais tūkstančių, nebegali jų suprasti, – sakė advokatė ir pateikė puikiai jos žodžius iliustruojantį pavyzdį: – Čia taip pat, kaip su pinigais – 10 tūkstančių dar skaičiuoji, 10 milijonų jau išvis nustoji skaičiuoti. 6 milijonai Holokausto aukų pasaulyje ar daugiau nei 200 tūkstančių Lietuvoje – tai yra toks neįsivaizduojamai didelis skaičius, kurį jaunimui sunku suprasti ir suvokti ne tik priežastis ir kitų žmonių gyvenimo būdą, bet ir žudynių mastą. Tikriausiai lengviau paaiškinti kitokį gyvenimo būdą, kadangi jaunimas dabar yra supratingesnis ir tolerantiškesnis.
Žinoma, šis žodis nėra visai geras – aš nenoriu, kad mane toleruotų, noriu tiesiog gyventi ir tikiuosi, kad į mane žiūrės taip pat, kaip ir į kitus. Tačiau toleruoja skirtingus žmones ir šis žodis yra pakankami populiarus bei dažnai vartojamas jaunimo. Taigi, jaunimui yra priimtina toleruoti nebūtinai panašius į save, tačiau tie „nebūtinai panašūs“ turi visą ilgiausią istoriją, iš kurios galima pasimokyti, pažinti, ieškoti gyvenimo prasmės. Kitaip tariant, labai daug visko, nes žydų kultūra – ne tik Holokaustas“.
Baigdama Faina Kukliansky išreiškė viltį, kad dėl antisemitinių išpuolių prieš žydų tautą ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę pasisakys ne tik aukščiausio rango Lietuvos vadovai, bet ir paprasti žmonės, juk negali visi mūsų šalies piliečiai būti antisemitų pasekėjai.
„Dėl darbo reikalų dažnai būnu užsienyje. Niekada mūsų šalimi nesiskųsdavau, atvirkščiai, visada sakydavau, kad antisemitizmo Lietuvoje nėra. Vis dėlto, pastarieji įvykiai parodė, kad jis yra. Galbūt užslėptas, bet yra ir laikas nuo laiko prasiveržia.
Esu įsitikinusi – kuo daugiau žinių ir empatijos bus mūsų visuomenėje, tuo mažiau patirsime tokių kvailų, be priežasties kylančių išsišokimų, kurie niekam nieko gero neatneša.
Taigi, linkiu gerų emocijų. Jauskitės mūsų namuose kaip savuose ir tikiuosi, kad šis seminaras jums suteiks ne tik žinių, bet ir jausmų“, – sakė F. Kukliansky.
Faktai
Niujorke įsikūręs Olgos Lengyel Institutas pavadintas Vengrijos žydės, išgyvenusios Holokaustą vardu. Ji kartu su šeima buvo atvežta į Aušvico koncentracijos stovyklą. Jos šeima žuvo Aušvice. Olgai Lengyel pavyko išgyventi ir jos gyvenimo istorijos pagrindu buvo sukurtas romanas „Sofi pasirinkimas“.
Olga Lengyel / TOLI archyvo nuotr.