Šį komentarą pradėsiu tipiškai žydiškai – klausimu: jeigu Lietuvos Seimo narys viešai skelbtų žudiko V. Putino naratyvą, esą Ukraina pati užpuolė Rusiją, o Ukraina yra nacių ir fašistų gūžta, ypač vienas ukrainietis kaltas, todėl visi ukrainiečiai taip pat kalti, kaip būtų reaguota? Daug fantazijos nereikia.
Arkadijus Vinokuras, publicistas, LRT.lt Šaltinis: LRT.lt
Arkadijus Vinokuras ir Remigijus Žemaitaitis „Dienos temoje“ / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Bet kai Seimo narys sako veik tą patį apie žydus ir Lietuvą, jo niekas nestabdo, atvirkščiai, jo tiesos ir melo mišiniui, pavadintam „lietuvių holokaustas“, net suteikiamas žiniasklaidos forumas.
Pamenat, kokį visuotinį pasipiktinimą sukėlė istorinės tiesos neatitinkantis rašytojos Rūtos Vanagaitės pasisakymas apie Adolfą Ramanauską-Vanagą? Sujudo visi iki vieno ura patriotai, vos nepasikartojo Vokietijos nacių žydų autorių knygų deginimo vajus 1933 metais, bet jau lietuviškame variante. Lietuvos Seimo narys gi mala antisemitinę propagandą V. Tomkaus copy / paste „Žydai ir gėjai valdo pasaulį“, tačiau ji nesukelia jokio visuomenės pasipiktinimo.
Nesukelia, nors ir bukam turėtų būti aišku, kad šis jo keliamas skandalas yra skirtas Lietuvos diskreditavimui artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje. Tikslas – parodyti Lietuvą antisemitinę, fašistinę, nacistinę, o save – tą penktąją koloną, kaip Lietuvos sąžinę, kovojančią už taiką Ukrainoje. Tai, kad „taika“ atitinka Putino režimo naratyvą, nutylima.
Tad klausimas prokuratūrai ir Seimui advokato Algimanto Šindeikio žodžiais: „Lieka neatsakytas klausimas, kodėl iki šiol generalinė prokurorė nepateikė Seimo vadovybei prašymo panaikinti R. Žemaitaičio parlamentinį imunitetą ir leisti jam pateikti kaltinimus už neapykantos kurstymą prieš žydų tautą (paskelbta, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas). Delsimas matyti tai, kas yra skelbiama, gali būti suprastas kaip tylus pritarimas.
Tikslas – parodyti Lietuvą antisemitinę, fašistinę, nacistinę, o save – tą penktąją koloną, kaip Lietuvos sąžinę, kovojančią už taiką Ukrainoje.
Negali būti, kad prokurorai nėra perskaitę EŽTT sprendimo ir pasidarę R. Žemaitaičio draugų komentarų feisbuke nuotraukų, kuriose buitinis antisemitizmas, dar tebeglūdintis atskirų mūsiškių tamsiose sielose, prodiuserio R. Žemaitaičio ir jo dalies draugų yra pakylėtas į parlamentinį lygmenį. Nemanau, kad kas nors prokuratūroje yra suklaidintas ir Lietuvos Konstitucijos 62 str. nustatyto draudimo persekioti Seimo narį už balsavimus ar kalbas Seime. Feisbuko paskyra nėra Seimas.“
Politinio savęs pozicionavimo tikslais R. Žemaitaitis pasirinko antisemito vaidmenį, nes žino, kad antisemitizmui pritaria nuolat demokratinės Lietuvos nekenčianti dalis piliečių. Klausantis jo pseudoistorinių postringavimų, juos galima drąsiai prilyginti su V. Putino tokiais pat „istoriniais“ sapaliojimais. R. Žemaitaitis ir jo visa aplinka yra gerai žinoma padlaižiavimu ruSSijai. Beje, kyla klausimas, kas šiam veikėjui gamina tokį tiesos ir melo kokteilį, kuriame melo dalis – apie 80 procentų? Akivaizdu, kad R. Žemaitaičio istorijos žinios tiek pat „gilios“, kiek apie kiaulių auginimą, bet iš R. Žemaitaičio pasisakymų galima spręsti, kad jam per savo raštus kužda į ausį V. Valiušaitis, nes mini jį savo pasisakymuose. V. Valiušaitis turėtų atsiriboti nuo R. Žemaitaičio ir jo iš piršto laužto naratyvo apie „lietuvių holokaustą“.
Ar Seimo narys visus iki vieno laiko bukais, ar tik su jais bendrauja? Juk Lietuvos žydų atveju išžudžius beveik 195 000 žydų (95 proc. Lietuvos žydų) atsirado 256 duobės visoje Lietuvoje. Klausimas ketvirtokui: kiek duobių atsirastų sunaikinus 95 proc. iš 2,5 mln. Lietuvos gyventojų? Jeigu tokio masto žudynės būtų įvykusios, po karo Lietuvoje būtų išlikę koks 120 000 lietuvių, o pati šalis nusėta išžudytų lietuvių duobėmis.
Šis Seimo nario kalbėjimas yra nesiskaitymas nei su istoriniais faktais, nei su sveiku protu. Pasirinkę šį veikėją savo naujuoju fiureriu akivaizdžiai pasimokė iš A. Hitlerio maksimos: „Jeigu nori minios simpatijų, papasakok jiems pačius kvailiausius, pačius naiviausius dalykus.“ Gyvenimo nuskriaustiems žmonėms panašūs šūkiai, kaip antai „vienas žydas kaltas, todėl visi žydai kalti“, sutinkami plojimais. Bet pasakyk tą patį apie lietuvius – „vienas lietuvis kaltas, todėl kalti visi lietuviai“ – ir patriotai tuojau šoks piestu.
Nematau reikalo dekonstruoti Seimo nario odiozinių pareiškimų apie ypač žiaurius lietuvius… Ak, atsiprašau, apie ypač žiaurius žydus, tegul mūsų istorikai, parodę pilietinę poziciją, imasi šio reikalo. Tegul teisininkai teisiniais argumentais sutriuškina juristo diplomą turinčio Seimo nario argumentaciją, taip parodydami savo pilietinę poziciją.
Remigijus Žemaitaitis / E. Ovčarenko / BNS nuotr.
Tegul Lietuvos Bažnyčia nepamiršta ir aktyviai primena tikintiesiems Vatikano II susirinkimo „Bažnyčios santykiai su nekrikščionių religijomis deklaraciją Nostra Aetate“ (1965): „Tai, kas įvykdyta Jo kančios metu, negalima primesti nei visiems be skirtumo anuomet gyvenusiems, nei šiandieniams žydams. Žydai tenebūnie pristatomi kaip Dievo atmestieji arba prakeiktieji, tarsi tai plauktų iš Šventojo Rašto. Be to, Bažnyčia, atmesdama visus bet kokių žmonių persekiojimus, atmindama savo bendrą su žydais paveldą ir vadovaudamasi ne politiniais motyvais, o evangeline meile, gailisi dėl bet kada ir bet kieno žydams rodytos neapykantos, jų persekiojimų ir antisemitizmo apraiškų.“
Tokio pareiškimo, deja, nesigirdėjo žydų žudynių Lietuvoje metu, bet apie 150 Lietuvos kunigų ir be pareiškimo gelbėjo žydus, kai kurie, pasisakę prieš žydų naikinimą iš sakyklos, atsidūrė duobėje kartu su žydais, pvz., Utenoje. Todėl svarbu Bažnyčiai aiškinti savo parapijiečiams siaubingo kaltinimo visai ir vienai tautai pasekmes tūlo tikinčiojo moralei.
Bet, ponios ir ponai, kalba juk nevyksta apie lietuvius, nekalbama apie ukrainiečius, kalbama „tik“ apie žydus ir šioje vietoje visuomenės pasipiktinimas išsisklaido lyg rūkas. Dar viena detalė, kuri yra svarbi bendram R. Žemaitaičio neadekvataus kalbėjimo modeliui paryškinti: jo svaičiojimai apie niekingus žydus atsimuša į Ukrainos žydų kilmės prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Seimo narys puola ir Izraelį, šalį ir tautą, kuri taip pat ginklu rankoje išsikovojo nepriklausomybę. Pavydu, ar ne?
Tie „argumentai“ tampa niekiniai, nes jis, prezidentas, yra žydų kilmės, nedvejodamas stojo į mūšį su priešu, pasielgė antraip nei Lietuvos smetoniškoji vien tik iš lietuvių tautininkų sudaryta vyriausybė, jos generolai, jos armija. Ir nenukreipė savo neapykantos, fobijų prieš žydus, kurie petys petin kovoja kartu su ukrainiečiais ir už mūsų laisvę. Taip pat elgėsi žydai 1918–1922 metais, ginklu kovoję už Lietuvos laisvę. Seimo narys puola ir Izraelį, šalį ir tautą, kuri taip pat ginklu rankoje išsikovojo nepriklausomybę. Pavydu, ar ne?
R. Žemaitaitis, gal pasitaręs ir su kokiu psichologu, ėmėsi manipuliuoti ne vieno lietuvio gėdos jausmu dėl savo nė kiek nedidvyriškos 1939–1944 m. praeities, paversdamas gėdą neapykanta savo kaimynui. Trumpalaikėje perspektyvoje gal ir sekasi ponui: jeigu nepasodins už neapykantos kurstymą, tai ir vėl garantuotai atsidurs Seime.
Daugelyje visuomenių dalis žmonių svajoja apie vieną vadą ir vieną tautą. Kaip savęs – visiško nieko – pateisinimas. Norėdamas atrodyti įmantresnis, būtinai pasiskaitys neapykantą kitam ir demokratijai skatinančioje literatūroje, kaip antai „Mein Kampf“, „Pakelk galvą, lietuvi“, „Kovok“. Reaguoti į šio Seimo nario provokaciją prieš Lietuvą yra būtina. Kaip ten bebūtų, žinau, kad R. Žemaitaičiui baigsis taip, kaip ir visiems fiureriams, tokia gyvenimo ir istorijos aksioma. Nes tikrai, kaip besisuktum, sprendžiant iš rinkimų statistikos, šiandienėje Lietuvoje fiureriai nekotiruojami.