Gegužės pabaigoje AP galerijoje bus eksponuojama savitu stiliumi garsėjusio dailininko paroda „Švytintys štetlai”.

S. Karczmaro paveikslas “Vestuvės leidžiantis saulei” / S. Karczmaro kūrybos namų nuotr.

Štetlas – tarptautiniu terminu tapęs žodis, jidiš kalba reiškiantis nedidelį miestą – apibūdina tipišką Vidurio ir Rytų Europos šalių miestelį, kuriame iki Antrojo pasaulinio karo didelę gyventojų dalį sudarė žydai.

Simono Karczmaro (1903–1982) kūryboje štetlas – tarsi sumažintas visatos modelis, kurį menininkas nešiojosi visos savo žemiškosios kelionės metu. Dalininko darbuose jis įgavo vaikystės vaizdinių ir pastebėjimų persmelktą pavidalą, mat penkerių mažąjį Szmaya Varšuvoje tuo metu gyvenę tėvai nuvežė pas senelį į netoli Vilniaus buvusį Dieveniškių štetlą. Ten berniukas atrado tai, ko augdamas didmiestyje nebuvo matęs – mažus medinius namelius chatas, gyventojus, vandens neštuvus, pienininką Toivą ir žirgus, kuriais mėgo jodinėti basomis ir net piešti.

Papildomą impulsą S. Karczmaro kūrybai suteikė jidiš kalba skaitytų pasakojimų įspūdžiai.

Šviesa – vienas svarbiausių litvako dailininko paveikslų elementų. Dieveniškių štetlo gyvenimas skendi jaukioje, gelsvai auksinėje šviesoje. Joje – chatos, žmonės, kasdienio gyvenimo ir švenčių scenos ir prieš daugiau nei 100 metų egzistavęs gyvastingas ir šviesus Dieveniškių žydų gyvenimas – nuo vestuvių iki laidotuvių, su šventėmis, muzikantais, turgaus šurmuliu.

Hebrajiškai „šviesa“ turi ir platesnę prasmę – reiškia ir dvasinę šviesą. Tai nulėmė ir šios parodos pavadinimą. Juolab kad S. Karczmaro kūriniuose šviesos – gerokai daugiau nei dažno jo laikmečio tautiečio, po Holokausto tragedijos panardinusio savo kūrybą į skausmo tamsą.

Parodos pristatymas vyks:

Laikas: gegužės 31 d. 18 val.

Vieta: AP galerija (Užupio g. 24, Vilnius).

Iki susitikimo!