Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir JAV paveldo užsienyje išsaugojimo komisijos pirmininkė Ms. Starlet „Star“ Jones Lugo pasirašė sutartį, kuria sutarė suvienijus jėgas pasirūpinti Žiežmarių sinagogos antrojo aukšto, vadinamosios Moterų galerijos, restauravimu.
JAV paveldo užsienyje išsaugojimo komisijos pirmininkė Ms. Starlet „Star“ Jones Lugo ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pasirašo sutartį / JAV ambasados Lietuvoje/Lauros Stepanauskaitės nuotr.
Komisija įsipareigojo pasirūpinti finansavimu – rinkti lėšas ir šiam projektui skirti iki 75 tūkstančių JAV dolerių. Savo ruožtu Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė užtikrins projekto įgyvendinimą.
„Lietuvos žydų kultūros išsaugojimui tai nepaprastai svarbus projektas, juk Žiežmarių sinagoga –unikalus medinės architektūros pavyzdys. Tokių visoje Europoje išlikę vos keliolika. Džiugu, kad ponia Starlet „Star“ Jones, atstovaujanti labai įtakingą JAV organizaciją, įvertino litvakų kultūros svarbą ir nusprendė prisidėti prie jos išsaugojimo. Juk kultūros paveldo problemų sprendimas ir istorinės atminties išsaugojimas – geriausias būdas skirtingoms tautoms megzti dialogą“, – po sutarties pasirašymo sakė F. Kukliansky.
Lietuvoje viešinti Starlet „Star“ Jones Lugo – advokatė, populiari televizijos laidų vedėja, ypač išgarsėjusi žmogaus teisių gynėja. Prezidentas Joe Bidenas ponią Starlet „Star“ Jones asmeniškai paskyrė JAV paveldo užsienyje išsaugojimo komisijos pirmininke. Ši kelionė į Lietuvą – pirmoji advokatės misija užsienyje. Viešėdama mūsų šalyje ji aplankė nemažai kultūros paveldo objektų, Panerių memoriale pagerbė Holokausto aukas ir pasirašė pirmąją savo sutartį, kuria ir tapo Žiežmarių sinagogos Moterų galerijos restauravimo projektas.
Rekonstruotas pastatas neatgims, jeigu jame nevirs gyvenimas. Po tragiškų Holokausto įvykių Žiežmariuose nebeliko žydų bendruomenės, todėl LŽB labai tikisi, kad vietos bendruomenės įveiklins pastatą, taip, kaip tai buvo padaryta, pavyzdžiui, Alytuje arba Kupiškyje, kur senieji maldos namai tapo miestiečių traukos centrais. Tuo tikslu Geros valios fondas finansuos projektą, skirtą Žiežmarių sinagogos pritaikymui kultūrinėms veikloms.
Žiežmarių sinagoga iškilo XIX amžiuje. 1920 m. ją nuniokojo gaisras, tačiau buvo atstatyta. Iki Antrojo pasaulinio karo ši sinagoga tūkstančiui tuo Žiežmariuose gyvenusių žydų buvo ne tik maldos namai, bet ir mokymo bei bendruomenės gyvenimo centras.
Žiežmarių sinagoga tarpukariu
Po nacių okupacijos, 1941-ųjų rugpjūtį, vietos policininkai ir baltaraiščiai suėmė apie 150 žydžių moterų su vaikais ir uždarė miestelio sinagogoje. Kitą dieną suimtieji buvo nuvaryti į miškelį už kelių kilometrų nuo Žiežmarių ir ten sušaudyti Triliškių dvaro žemėje. Nužudytųjų žydų daiktai buvo suvežti į Žiežmarių sinagogą ir ten laikomi, kol juos išdalino vietos gyventojams.
Žiežmarių sinagoga iki restauracijos / Almanto Steckevičiaus (Bernrdinai.lt) nuotr.
Po karo išžudyta žydų bendruomenė Žiežmariuose nebeatsikūrė, o sinagoga ir toliau buvo naudojama kaip sandėlis. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę nuo, sugriautas pastatas grąžintas Lietuvos žydų bendruomenei. Jos pastangomis 2016 m. pradėti Žiežmarių sinagogos restauravimo darbai, kuriuos finansavo valstybė ir Kaišiadorių savivaldybė LŽB prisidėjo pinigais ir konsultacijomis.
Deja, pritrūkus pinigų, nebuvo restauruotas antrasis sinagogos aukštas. Įgyvendinus Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir JAV paveldo užsienyje išsaugojimo komisijos pasirašytą sutartį, tikimasi jau kitąmet baigti Moterų galerijos restauravimo darbus.