Šiandien minime ne tik žydams, bet ir visam šviesiam pasauliui itin svarbią datą – 80-ąsias Varšuvos geto sukilimo metines.

Varšuvos geto sukilimo minėjimo akimirka / TVN nuotr.

Ta proga Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda surengė didžiules iškilmes, į kurias atvyko Izraelio ir Vokietijos prezidentai, visų didžiausių tarptautinių žydų organizacijų atstovai. Asmeniniu Lenkijos prezidento kvietimu renginiuose dalyvavo ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky Varšuvos geto sukilimo minėjime / Asmeninio archyvo nuotr.

Prie paminklo geto didvyriams Lenkijos sostinėje vyko iškilminga ceremonija. Jos pradžioje visi trys prezidentai nusilenkė ir padėjo gėlių.

Izraelio, Lenkijos ir Vokietijos prezidentai nusilenkė Varšuvos geto sukilimo didvyriams / TVN nuotr.

Savo kalboje Lenkijos prezidentas A. Duda akcentavo ypatingą Lenkijos žydų indėlį priešinantis naciams. Juk, žinodami, kad susigrūmus su gerokai skaitlingesnėmis okupantų pajėgomis, žūtis praktiškai neišvengiama, Varšuvos geto didvyriai vis tiek ryžosi kovoti.

Vis dėlto, anot A. Dudos, Lenkijos žydų istorija – tai ne tik Holokaustas. Tai ir ištisi amžiai dirbant ir kuriant valstybės labui, ženkliai prisidedant prie jos augimo bei klestėjimo.

Vardindamas žiauriausių žudynių vietas Lenkijos prezidentas paminėjo ir Panerius, kuriuos buvo nužudyta per 70 000 Lietuvos žydų.

Užsienio žiniasklaida pažymi, kad savo kalboje A. Duda per mažai dėmesio skyrė naciams žydus naikinti padėjusiems vietos talkininkams. Gal taip įvyko dėl to, kad pagal dabartinius Lenkijos teisės aktus tokie žodžiai galėtų būti prilyginti nusikalstamai veikai.

Lenkijos prezidento A. Dudos kalba Varšuvos geto sukilimo minėjime / TVN nuotr.

Lietuviškos spalvos nuskambėjo ir Lenkijos vyriausiojo karo vado kalboje. Minėdamas iškilias asmenybes jis ypatingai pabrėžė Bereką Joselevičių – žydų tautybės laisvės kovotoją, karvedį, dalyvavusį 1794 m. T. Kosciuškos sukilime.

Minėjime kalbėjo ir Pasaulio žydų kongreso vadovas Ronaldas S. Lauderis kalbėjo visos diasporos – 7 milijonų žydų – vardu.

„Kiekvienas šiandien čia esantis turi semtis įkvėpimo iš šių drąsių jaunų vyrų ir moterų kaip įkvėpimą, kai susiduriame su mūsų laukiančiais iššūkiais. Semkimės iš jų jėgų, pasisemkime drąsos ir visada juos prisiminkime“.

Susirinkusius ypatingai sujaudino geto himną atlikęs vaikų choras, rankose laikęs lapus su nužudytų žydų vaikų vardais.

Vidurdienį visoje Lenkijos sostinėje aidėjo pavojaus sirenos ir skambėjo bažnyčių varpai.

Vėliau ceremonija persikėlė į sinagogą, o vakare Lenkijos prezidentas visus pakvietė į grandiozinį koncertą.

1943-ųjų balandžio 19 d. Varšuvos geto žydai nusprendė geriau priešintis ir žūti nei keliauti į mirties stovyklas ir sukilo prieš nacius. Nors vokiečiai po mėnesio intensyvių kovų sukilimą žiauriai numalšino, tai buvo didžiausias pavienis žydų pasipriešinimo Holokaustui aktas. Jo metu buvo nu 7 000 žydų, dar 6 000 – per nacių sukeltus gaisrus.

Varšuvos geto sukilimo minėjimo akimirka / AP nuotr.