Dezinformacija veikia. Ne tik kaip antraštinis masalas, bet ir kaip politinė priemonė. O kai ji sukelia smurtą ir atneša naudą melo skleidėjams, tokie fanatikai, kaip teroristinė organizacija „Hamas“, šią priemonę naudoja dar ne vieną kartą.

Hadas Wittenberg Silverstein, Izraelio ambasadorė Lietuvoje                                               Šaltinis: LRT.lt

Hadas Wittenberg Silverstein / Asmeninio archyvo nuotr.

Norint pamatyti dezinformacijos naudojimo terorizmui kurstyti pasekmes, tereikia pažvelgti į siaubingus praėjusio penktadienio išpuolius. Palestiniečių teroristams apšaudžius pravažiuojantį automobilį, dvi Londone gimusios izraelietės, 15-metė Rina ir jos 20-metė sesuo Maia, buvo nužudytos vietoje, o jų motina Lucy nuo patirtų sužalojimų mirė šį sekmadienį. Tą patį penktadienį vakare per taranavimo išpuolį Tel Avive žuvo 35 metų teisininkas iš Romos Alessandro Parini, o dar septyni pėstieji sužeisti – visi turistai iš Italijos ir Jungtinės Karalystės.

Akivaizdu, kad „Hamas“ ir kitų palestiniečių kurstymas sukelia ne tik tragišką šių nekaltų žmonių žūtį, bet ir kitas pasekmes. Niekur šis reiškinys nėra toks akivaizdus kaip Jeruzalėje, ypač kalbant apie Šventyklos kalną. Ši šventa vieta, kurioje stovėjo senovės Pirmoji ir Antroji šventyklos, o vėliau buvo pastatyti Uolos kupolas ir Al Aksos mečetė, jau seniai yra konfrontacijų, galinčių peraugti į platesnio masto konfliktus, židinys.

Daugiau nei šimtmetį nepagrįsti kaltinimai dėl Šventyklos kalno buvo naudojami kaip pretekstas sukelti prieš žydus nukreiptą smurtą, pradedant Jeruzalės muftijumi. 20 a. trečiajame dešimtmetyje Hadž Amino al Huseinio melas, kad Al Aksos mečetei gresia pavojus, įžiebė arabų riaušes, per kurias žuvo šimtai žmonių, o britų valdžios institucijos, siekdamos nuraminti minią, apribojo žydų imigraciją.

Nuo to laiko palestiniečių lyderiai ir religiniai veikėjai, siekdami kurstyti terorizmą, ginkluotus susirėmimus ir įgyvendinti politinius tikslus, fabrikuoja grėsmes mečetei, kurią musulmonai laiko trečia švenčiausia vieta.

Šis elgesio modelis vėl išryškėjo. Praėjusį antradienį, žydų Pesacho šventės išvakarėse, „Hamas“ aktyvistai ir šalininkai užsibarikadavo Al Aksos mečetėje. Apsiginklavę fejerverkais, sunkiais akmenimis ir kitais bukais instrumentais, jie privertė policiją reaguoti, kad užkirstų kelią išpuoliams prieš žydų maldininkus prie žemiau esančios Vakarų sienos ir leistų taikiems musulmonų maldininkams melstis mečetėje.

Prisidengdama melagiena, kad Al Aksai iškilo pavojus, nors iš tikrųjų vienintelį pavojų sukėlė islamo radikalai, šaudydami didžiulius kiekius fejerverkų pačioje mečetėje, „Hamas“ išplėtė savo puolimą į kitus frontus. Irano remiamai „Hezbollah“ pritarus, iš Libano į Izraelio bendruomenes Vakarų Galilėjoje buvo paleistos 34 raketos. Po to, kai Izraelis ėmėsi pamatuoto atsako prieš „Hamas“ karinius objektus, raketos iš Gazos buvo paleistos į Izraelio civilius gyventojus, gyvenančius netoli pietinės sienos, o mirtinų teroristinių išpuolių skaičius išaugo.

Skelbimas apie išgalvotą žydų grėsmę Al Aksai yra nedidelė, tačiau itin galinga platesnės kurstymo kampanijos, vykdomos prieš Izraelį, dalis. Jau dešimtmečius kurstymas naudojamas siekiant paskatinti palestiniečius žudyti izraeliečius ir tęsti konfliktą.

Pastaraisiais metais pastebėtas dar vienas su Al Aksa susijęs kurstymo elementas, kuriuo siekiama nutraukti žydų lankymąsi švenčiausioje judaizmo vietoje – Šventyklos kalne. Žydų lankytojai būtinai vaizduojami kaip „šturmuojantys“ ir „išniekinantys“ Šventyklos kalną, o palestiniečių jaunimas indoktrinuojamas tikėti, kad jų religinė pareiga yra ginti Al Aksą nuo išgalvotų izraeliečių agresijų.

Tiesa ta, kad žydai lankosi pagarbiai, laikydamiesi visiems nemusulmonams taikomų apribojimų: jie gali lankytis Šventyklos kalne tik nustatytu laiku, negali įeiti į Al Aksos mečetę, o žydams neleidžiama atvirai melstis švenčiausioje judaizmo vietoje. Paprastai žydų grupės lankosi taikiai vaikščiodamos po atvirą 36 akrų dydžio erdvę, o policija saugo juos nuo islamistų ekstremistų priekabiavimo. Tuo tarpu musulmonų maldininkams taikomi tik tie apribojimai, kurie būtini visuomenės saugumui užtikrinti.

Statistiniai duomenys, lyginantys abi gyventojų grupes, yra vienareikšmiški. 2022-aisiais per visą Ramadano mėnesį į Šventyklos kalną melstis atvyko apie 1 250 000 musulmonų, o šiemet Ramadano lankytojų skaičius smarkiai išaugo. Tuo tarpu žydų lankytojų skaičius per visus 2022-uosius buvo mažesnis nei musulmonų maldininkų skaičius per vieną Ramadano penktadienį.

Žydų ir kitų nemusulmonų lankytojų lankymo apribojimai atsirado dėl sprendimo, kurį Izraelis priėmė po Jeruzalės suvienijimo 1967 m., kad išlaikytų Šventyklos kalno status quo ir leistų islamo Waqf toliau administruoti šventąją vietą.

Izraelio pagarba musulmonų įsitikinimams atitinka žydų valstybės įsipareigojimą saugoti visų tikėjimų šventąsias vietas ir puoselėti religijos laisvę. Šie įsipareigojimai, inter alia, įtvirtinti Izraelio Nepriklausomybės deklaracijoje, kurioje teigiama, kad Izraelis „užtikrins visišką socialinių ir politinių teisių lygybę visiems savo gyventojams, nepriklausomai nuo jų religijos… garantuos religijos laisvę… [ir] saugos visų religijų šventąsias vietas…“.

Žiniasklaidoje daug kalbama apie Ramadano ir aštuonių dienų Pesacho šventės sutapimą. Tačiau akivaizdu, kad smurtas Šventyklos kalne nebuvo chronologinio sutapimo rezultatas.

Be to, priešingai nei teigia „Hamas“ ir prieš Izraelį nusiteikę šalininkai, riaušės tikrai nėra spontaniška reakcija į tariamą musulmonų jautrumo įžeidimą. Veikiau tai yra ankstesnių protrūkių pavyzdys, kai „Hamas“ sąmoningai rengė smurtines provokacijas, kad pasinaudotų jautriu Ramadano laikotarpiu.

Kaip įprasta, šiuos provokacinius veiksmus iš esmės lemia „Hamas“ politinė darbotvarkė, nesvarbu, ar ji susijusi su palestiniečių vidaus priešprieša, ar su arabų tarpusavio santykiais, ar su jų nuomone, kad Izraelis yra pažeidžiamas, ar su padėtimi tarptautinėje arenoje.

Neabejotina, kad nešališka ir informacija pagrįsta dabartinių ir ankstesnių incidentų analizė patvirtintų, jog „Hamas“ kurstomos riaušės ir kitoks smurtas yra neatsiejama kruopščiai apskaičiuotos strategijos dalis. Ši strategija iš esmės pasiteisino nuo muftijaus laikų, iš jos ekstremistai naudos gavo tiek tarp palestiniečių, tiek tarptautiniu mastu žiniasklaidoje ir politiniuose sluoksniuose.

Izraelis nori tik viena – kad būtų išsaugota ramybė, naudinga visiems, norintiems gyventi ir melstis taikoje. Vis dėlto, kol Izraelis bus neteisingai smerkiamas, o teroristai apdovanojami, tol esame pasmerkti matyti, kaip smurtas eskaluojamas dabar ir pasikartos ateityje, kai tik tai atitiks agresyvią „Hamas“ darbotvarkę.