Balandžio 7-ąją, kaip ir viso pasaulio žydai, Panevėžio žydų bendruomenė šventė Pesachą – vieną svarbiausių pavasario žydų švenčių.

Pesachas Panevėžio žydų bendruomenėje / Organizatorių nuotr.

Pasitinkant Pesacho šventę atsirado tradicija sulaukti sveikinimų ne tik iš žydų draugų ir kolegų, bet ir iš lietuvių bendruomenės bei miesto jaunimo.

Prie tradicinio Sederio stalo dalyvavo suaugusieji, vaikai ir svečiai, miesto žydai ir svečiai iš Vilniaus bei Čikagos. Buvo pasakojamos Pesaho šventės tradicijos, skaitoma Agada, bendruomenės moterys užžiebė žvakes. Stalas buvo nukrautas visais tradiciniais šventės patiekalais, primenačiais karčią vergovę ir sunkias klajones. Šventinėje vakarienėje duoną pakeitė macai – paplotėliai, kuriais žydai maitinosi Sinajaus dykumoje, o kartūs žalumynai simbolizavo patirtas kančias.

Išvertus iš hebrajų kalbos  „pesach“ reiškia „praėjo pro šalį“. Galvoje turimas Biblijoje aprašytas vienas iš „Egipto bausmių“ epizodų. Kadangi faraonas atsisakė žydus išlaisvinti iš vergovės, jį ir visus jo šalies gyventojus užgriuvo baisios nelaimės. Paskutinė buvo kiekvienos šeimos pirmagimio mirtis. Bet žydų šis nuosprendis nepalietė, nelaimė neužklupo jų namų, nes Dievas „praėjo pro šalį“.

Vakarienė vyko keliais etapais, buvo geriamos keturios vyno taurės – tiek, kiek buvo duota pažadų Dievo išrinktai tautai. Penkta taurė nepaliesta – ji skirta pranašui Elijui. Sederio metu buvo uždegtos žvakės, skaitomos maldos ir pašventinimai, dainuojama ir šokama.

Tradiciškai žydų bendruomenės nariai susirinko antrą dieną į antrąjį Sederį, kuriame išsamiai buvo skaitoma Agada ir diskutuojama vakaro tema.

Tai – dar ne visi smagūs praėjusios savaitės įvykiai Panevėžyje.

„Pesach šventės dieną mes atvykome į Panevėžį – mano vyras Kobi Kacas su dukra

Šeli ir aš, žmona, Rita. Buvome šiltai priimti Genadijaus Kofmano, kuris vadovauja

Panevėžio žydų bendruomenei ir saugo žydų protėvių šaknis. Susitikimas buvo labai

įdomus. Mano vyras Kobi pasidalijo prisiminimais apie savo šeimą ir parodė nuotraukas. Labai svarbu žinoti šeimos istoriją“ – tai žodžiai, parašyti Panevėžio žydų bendruomenės svečių knygoje.

Kobi Kaco šeima labai gerai atsiliepė ir apie dvokatę, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkę Fainą Kukliansky, kuri surado nemažai dokumentų apie jų senelį ir močiutę bei Vilniaus kapinėse palaidotus artimuosius.

Pats Kobi Kacas gimė 1967 m. Vilniuje. Būdamas dešimties išvyko į Izraelį, kur gyvena iki šiol.

Jo močiutės gimė Leliūnuose, turėjo dvi seseris, kurios karo metu sugebėjo evakuotis už Uralo ir taip liko gyvos. Po Antrojo pasaulinio karo viena iš seserų ištekėjo  už žydo Rumunijoje , o kita – už  lenko ir abi šeimos emigravo į Izraelį.

Močiutė turėjo ir brolį Litmaną Judą, kuris tarnavo Lietuvos 16-oje divizijoje ir žuvo, o jo žmona dirbo kariškių ligonėje operacinės sesele.

Senelis Kleimanas  Izraelis Moišė gimė 1898 m. Panevėžyje. Per Pirmąjį pasaulinį karą šeima nebuvo pabėgę į Rusiją, nes žydams represijų nebuvo.

1945 m. po Antrojo pasaulinio karo Kobi Kaco močiutė grįžo gyventi į Panevėžį.

Kaimynai liudininkai papasakojo, kad  likusios šeimos, kurios nebuvo evakuotos, buvo nužudytos.

Po karo močiutė prekiavo Panevėžio turguje, senelis greitai mirė.

Po daugybės metų į Lietuvą atskridusi Kobi Kaco šaima aplankė  Panevėžio žydų paveldo vietas ir pažadėjo sugrįžti kitąmet, kad sūnus su dukra pažintų savo žydiškas šaknis Lietuvoje.

Panevėžio žydų bendruomenė sveikina visus su gražia Pesacho švente, kuri vis dar tęsiasi, ir linki visiems Lietuvos žydams ramybės, taikos, santarvės.

Pesachas Panevėžio žydų bendruomenėje / Organizatorių nuotr.