M. Lopaičio nuotr.
Šiais metais kovo 15-toji Lietuvoje paskelbta Pasaulio tautų teisuolių diena. Būtent šią dieną šis garbingas vardas suteiktas pirmajai Pasaulio tautų teisuolei iš Lietuvos – Onai Šimaitei. Akmenės, kurioje O. Šimaitė gimė, žmonės, kartu su Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariais, ypatingai pažymėjo šią dieną – ant Pasaulio tautų teisuolių obels Litvakų atminimo sode Plateliuose buvo atidengtas jai skirtas obuolys.
Emilija Lopaitytė
Šaltinis: Etaplius.lt
Pasaulio tautų teisuolis – garbės vardas, kurį suteikia Izraelio valstybė ne žydų kilmės asmenims, gelbėjusiems žydus Holokausto metu. Šis vardas jau yra suteiktas daugiau nei devyniems šimtams lietuvių, viena kurių – Ona Šimaitė.
Renginio akimirkos / M. Lopaičio, E. Bunkos, E. Lopaitytės archyvų nuotr.
Ona Šimaitė gimė 1894 metų sausio 6-tą dieną Akmenės mieste, kuriame ir augo iki aštuonerių metų amžiaus. Kaip rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, pradžios mokyklą ir gimnaziją baigė Rygoje, kur tėvai buvo išvykę ieškodami darbo. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui šeima evakavosi į Maskvą. Į Lietuvą Ona Šimaitė grįžo 1922 metais. Kaune kurį laiką dėstė žydų mokykloje, dirbo vertėja Sovietų sąjungos atstovybėje, o nuo 1937 metų – bibliotekininke įvairiose bibliotekose. 1924 metais įstojo į Lietuvos universitetą studijuoti humanitarinių mokslų. 1939 metais persikėlė į Vilnių, kur dirbo Vilniaus universiteto bibliotekoje.
Antrojo pasaulinio karo metais prasidėjęs žydų tautos naikinimas sukrėtė Oną, nes nuo vaikystės buvo auklėjama pagarbos žmogui ir tolerancijos kitataučiams dvasia. Bibliotekininkė neslėpė savo jausmų:
„Kai vokiečiai suvarė Vilniaus žydus į getą, aš negalėjau dirbti. Negalėjau sėdėti darbo kambaryje. Negalėjau valgyti. Man buvo gėda, kad aš pati nebuvau žydė. Aš turėjau ką nors daryti. Aš supratau gresiantį pavojų, bet kitaip negalėjau. Manyje veikė jėga, stipresnė už mane pačią.“
Renginio akimirkos / M. Lopaičio, E. Bunkos, E. Lopaitytės archyvų nuotr.
Gavusi okupacinės valdžios leidimą, su pretekstu surinkti žydų, universiteto studentų, iš bibliotekos paimtas knygas, ji pradėjo lankytis Vilniaus gete.
Ona Šimaitė geto gyventojams padėdavo gauti maisto, netikrų dokumentų (tam skirdama ir savo pinigus), į getą įnešdavo reikalingų daiktų, ginklų, išnešdavo laiškus, vertingas knygas, rankraščius. Tarp jų – A. Suckevero eilėraščių rankraščius, Grigorijaus Šuro dienoraštį. Šimaitė ieškojo būdų, kaip žmonės galėtų pabėgti iš geto, slėptuvių, globėjų gelbėjamiems žydų vaikams, slėpė pabėgėlius, pati iš geto išvesdavo žydų vaikus.
Korespondenciją ir dokumentus slėpdavo įvairiose vietose. Nėra tiksliai žinoma, kiek žydų išgelbėjo Ona Šimaitė, nors 1963 metais Argentinos lietuvių laikraštyje rašyta, kad apie šimtą. Už savo pagalbą žydams tris kartus buvo areštuota, bet paleista padedant universiteto darbuotojams. Paskutinį kartą suimta kai vienam vaikui parūpino padirbtus dokumentus ir įtaisė jį į našlaičių namus. Už tai buvo nuteista mirties bausme, bet universiteto darbuotojams papirkus pareigūnus, buvo išsiųsta į Dachau koncentracijos stovyklą, kur ir sulaukė karo pabaigos.
Dar būdama gyva bibliotekininkė tapo legenda. 1966 metų kovo 15 dieną ji tapo pirmąja lietuve, kuriai buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolės vardas. Jeruzalėje, Pasaulio tautų teisuolių alėjoje auga jos garbei pasodintas medis. Ona Šimaitė nepamiršta ir Lietuvoje – Vilniuje jos vardu pavadinta gatvė, Universitetas šįmet jos vardu žada pavadinti skverą. Deja, bet Akmenėje nėra išlikęs namas, kuriame gimė ir augo Ona Šimaitė, tačiau 2019 metais akmeniškių iniciatyva jos vardas suteiktas Akmenės bibliotekai.
Renginio akimirkos / M. Lopaičio, E. Bunkos, E. Lopaitytės archyvų nuotr.
Siaučiant pūgai, dangui su žeme maišantis kovo 12-ąją litvakų atminimo sode Plateliuose rinkosi žmonės. Šis sodas – ypatingas: Lietuvos kontūrų sklype stiebiasi kaltinės geležies obelys, simbolizuojančios iki Holokausto buvusias Lietuvos žydų bendruomenes. Ant jų „auga“ kaltiniai vardiniai obuoliai, skirti kadais gyvenusiems žydams litvakams, kuriuos užsako ir „sunokina“ jų artimieji ar palikuonys. Sodas sukurtas Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondo iniciatyva, jo ir prižiūrimas, puoselėjamas. Sode „auga“ ir obelis, skirta Pasaulio tautų teisuoliams. Ant jos akmeniškių Dianos ir Marijaus Lopaičių rūpesčiu ir „užaugo“ obuolys Onai Šimaitei.
Renginio akimirkos / M. Lopaičio, E. Bunkos, E. Lopaitytės archyvų nuotr.
Nepabūgę pūgos sode susirinko patys iniciatoriai Diana ir Marijus Lopaičiai, Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondo direktorius Eugenijus Bunka, grupelė Šiaulių krašto žydų bendruomenės narių, Akmenės gimnazijos moksleiviai, Tryškių gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rita Masiulienė, Plungės skaitančių moterų klubo „Tebūnie šviesa“ narės, Akmenės Onos Šimaitės bibliotekos darbuotojos. Lyg specialiai nušvitus pavasariškai saulutei, savo mintimis apie Oną Šimaitę dalijosi Akmenės gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rita Ringienė, Akmenės bendruomenės pirmininkas Algirdas Bučys, viešosios įstaigos Akmenės istorijos muziejaus direktorius Arūnas Ostrauskis.
Deja, bet dėl ypač prastų oro sąlygų ties Kaunu savo kelionę į Platelius turėjo nutraukti Onos Šimaitės vaikaitė Rytė Šimaitė, kuri atsiuntė susirinkusiems savo geriausius sveikinimus. Na, o Diana ir Marijus Lopaičiai, „sunokinę“ obuolį Onai Šimaitei, užtikrino, kad neužilgo Litvakų atminimo sode užaugs ir obelis kadais buvusiai gausiai Akmenės žydų bendruomenei.