Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.
Vyties Kryžiaus kavalieriui Caleliui Kurcerui, tarnavusiam Kauno geto policijoje, vis dėlto pavyko išvengti mirties Holokauste. 1932 metai.
8-ojo Vaidoto pulko eilinis (1901-po 1946) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 1149.
Calelis Kurceras (Kurcevas, Kurca, Kurzer), Leibos sūnus, gimė 1901 metais Utenos apskrityje, Debeikių miestelyje. Pagal profesiją – prekybininkas.
1919 metų birželio 2 dieną savanoriu stojo į 8-ąjį pėstininkų Vaidoto pulką. 1919 metais dalyvavo kautynėse su bolševikais, 1920 metais – su lenkais.
1920 metų lapkričio 21 dieną prie Šešuolėlių dvaro pirmos kuopos eiliniai Stasys Zasas, Vincas Kisielius ir Calka (Calelis) Kurceras pirmieji puolė atakon, dukart perbrido per Širvintos upę ir visu narsumu puolė veikiantį lenkų kulkosvaidį. Kulkosvaidis su visais prietaisais ir buvo paimtas. Jų narsa ir energingumas sukėlė pas lenkus didelę paniką, o mūsų kareivių tarpe pakėlė drąsą.
1921 metų sausio mėnesį už šį žygdarbį lenkų fronte apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi.
Vaidoto pulke eilinio laipsniu 1921 metų lapkričio 1 dieną (kitais duomenimis – 1922 metų balandžio 13 dieną) ir baigė karinę tarnybą. Po paleidimo iš kariuomenės nurodo niekur nedirbęs.
Savanorių sąjungos anketoje Calelis Kurceras save vadina savamoksliu, o taip pat žemdirbiu, neturinčiu jokio kilnojamo ir nekilnojamo turto. Taip pat rašo, kad kaip savanoris jokios žemės nėra gavęs.
Caleliui Kurcerui priklausęs Vyties Kryžius Nr.1149 / Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus
1925 metais dar gyveno Debeikių miestelyje.
Anketos pildymo metu – 1927 metais – gyveno Kaune, Nemuno gatvėje Nr.19 (vėliau – Vaisių gatvė Nr.4). 1924 metų lapkričio 7 dieną Utenoje apsivedė Chaną Rimerytę. Su žmona augino sūnų Michoelsą.
1933 metais registruotas Kaune, Rotušės aikštė Nr.2 bt. 6. Dirbo akcinėje bendrovėje „Maistas“ darbininku. Turėjo 15 arų žemės sklypą Degtukų gatvėje.
Caleliui Kurcerui įteikto Savanorio medalio liudijimas Nr.1851. 1929 m. / LCVA
1927 metų lapkričio 1 dieną Calka Kurceras buvo priimtas į Lietuvos kariuomenės savanorių sąjungą.
1929 metais jam pripažintas kūrėjo-savanorio statusas ir įteiktas Savanorio medalis (liudijimas Nr.1851).
Calelio Kurcero likimas, kaip ir daugelio žydų kilmės Lietuvos kariuomenės didvyrių, nutrūko Antrojo pasaulinio karo metais. Kurcero pavardė dar šmėkštelėjo Kauno geto žydų policijos sąrašuose.
Kaip žinoma, visi Kauno geto policininkai (jų buvo apie 130) buvo suimti 1944 metų kovo 27 dieną naikinant getą. 40 iš jų buvo nukankinti gestape tardymų metu (reikalaujant išduoti pasipriešinimo organizatorius). Kiti buvo sušaudyti IX forte arba išvežti į Osvencimą. Tačiau internetu pasiekiamuose Jungtinių Valstijų archyvuose įrašyta, kad 1901 metais gimęs laisvos profesijos kaunietis Calelis Kurceras 1946 metais užregistruotas kaip išsigelbėjęs nuo Holokausto (Survivor names printed in Sharit Ha-Platah, 1946).
Tolesnis Vyties Kryžiaus kavalieriaus likimas nėra žinomas.
Utenos apskrities komendanto pažyma apie Vyties Kryžiaus kavalieriaus Calelio Kurcero tarnybą. 1928 m. / LCVA
Parengta pagal Vyčio paramos fondo medžiagą.