Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.

Karo valdininkas (1895-1924) apdovanotas antrosios rūšies Vyties Kryžiaus ordinu.

Didelius darbus santykiuose su okupacine vokiečių valdžia atlikęs karo valdininkas Isakas Kantaravičius. 1920 metai.

Isakas Kantaravičius (Kontoravičius) gimė 1895 metų birželio 11 dieną Kaune. 1916 metais baigė Gomelio miesto gimnaziją. Pirmąjį pasaulinį karą praleido Rusijoje. 1918 metais pabėgo iš bolševikų revoliucijos apimtos krašto į Lietuvą.

1919 metų sausio 22 dieną savanoriu stojo tarnauti į Kauno miesto komendantūrą. Paskirtas valdininku ypatingiems pavedimams. 1919 metų birželio 2 dieną pasiųstas į komandiruotę į Liepoją. Iš Latvijos grįžo rugsėjo mėnesį. 1919 metų lapkričio 23 dieną išbrauktas iš karo tarnautojų sąrašo.

Iki 1921 metų tarnavo Kauno miesto ir apskrities karo komendantūroje. Išėjęs iš kariuomenės, dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne.

Mirė 1924 metais Šveicarijoje.

Isakui Kantaravičiui po mirties išduotas Savanoriu medalio liudijimas. 1929 metų sausio 4 d. / LCVA

1928 metų vasario 3 dieną buvęs Kauno komendantūros adjutantas inžinierius majoras Antanas Novickis parašė slaptą raportą Krašto apsaugos ministerijos Administracijos valdybos viršininkui Jonui Mačiulaičiui, jį paskyręs Isako Kantaravičiaus nuopelnams:

„Iš pat pradžių Kauno Komendantūros organizavimo dienų nuo 1919 metų sausio pradžios Komendantūroje ypatingiems reikalams karininko titulu dirbo karo valdininkas Isakas Kantaravičius. Jis daug padėjo Komendantūros sunkiame darbe santykiuose su vokiečių okupacine karo valdžia. Mokėdamas gerai vokiečių kalbą ir būdamas gerai išsilavinęs ir išauklėtas, jis mokėdavo sumaniai tarpininkauti bekylančiuose tarp lietuvių ir vokiečių konfliktuose. Iš atskirų faktų prisimenu, kaip jis likvidavo nesusipratimą su vokiečiais dėl vokiškų iškabų mieste nuėmimo. Jis ne kartą siunčiamas stabdyti ardymą geležinkelių, kuriuos vokiečiai buvo pardavę ir bandė išardyti. Jis drauge su kitais Komendantūros karininkais naktimis nemiegodavo Komendantūroje, kuomet būdavo žinių apie pasiryžimą spartakistų mus nuginkluoti. Niekuomet jis nesiskųsdavo pavargęs esąs kiekvieną įsakymą kuo stropiausiai išpildydavo.”

Ant šio rašto uždėta KAM Administracijos valdybos viršininko pulkininko leitenanto Jono Mačiulaičio rezoliucija:

„Majoro Novickio iškeltą reikalą pilnai galiu patvirtinti. Man pačiam keletą kartų su Kantaravičiumi teko su vokiečiais tartis dėl santykiavimų mūsų ir vokiečių karių nustatymo. Kantaravičius su ypatinga energija gynė mūsų pasiūlymus. Galima manyti, nė vieno konflikto su vokiečiais nebuvo, kur Kantaravičius nebūtų jo likvidavime dalyvavęs. Nors jis žydas, bet taip buvo išauklėtas, taip taktiškai elgėsi, kad aš ilgai nesupratau, kad jis žydas – bet ir sužinojęs nenustojau jo branginti. Paskui jis pasiliuosavo, išvyko Šveicarijon ir tenai mirė liko jo seni tėvai ir dvi seserys, gyvena Kaune. Pilnai vertas apdovanojimo Vyties Kryžiumi.“

1928 metų gegužę apdovanotas antrosios rūšies Vyties Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinu, tuo tapdamas vieninteliu asmeniu, antrosios rūšies Vyties Kryžiaus ordinu apdovanotu po mirties.

1929 metais Isakas Kantaravičius po mirties pripažintas ir Lietuvos kariuomenės kūrėju-savanoriu.

Kauno karo komendanto Juozo Mikuckio liudijimas apie Isako Kantaravičiaus tarnybą. 1920 metai / LCVA

Parengta pagal Vyčio paramos fondo medžiagą.