Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.
7-ojo Butegeidžio pulko eilinis (1903-1944?) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 1018.
Septintos kuopos eilinis Mejeris Gordonas. 1920 m. / Nuotrauka iš „Kario” žurnalo.
Mejeris Gordonas, Joselio sūnus, gimė 1903 metų liepos 7 dieną Vilniaus Naujamiestyje, žydų pirklių šeimoje.
1919 metų rugpjūčio 12 dieną Kaune savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Buvo priimtas į Alytaus komendantūros kuopą, vėliau – 1920 metų vasario 19 dieną paskirtas į 7-ojo pėstininkų pulko septintąją kuopą. Be Gordono, toje kuopoje tarnavo dar dešimt žydų tautybės kareivių.
Nuo pat pradžios dalyvavo mūšiuose su lenkų kariuomene. 1920 metų spalio 16 dieną mūšyje buvo sužeistas. 1920 metais, tuoj po žydų Naujųjų Metų, eilinis Mejeris Gordonas dar su vienu eiliniu, dabar išvykusiu Brazilijon (pavardės nepamena), Varėnos miške ėjo žvalgybon. Mejeris Gordonas pasiuntė savo draugą pranešti kuopos vadui apie pasirodžiusius lenkus.
Tuo tarpu prie Gordono prisiartino lenkų raitelis. „Vistiek, ar jam mirtis, ar man”, – pagalvojo Mejeris Gordonas, ir lenkiškai suriko:
„Kelk rankas!” Lenkas klusniai pakėlė, ir eilinis jį nuginklavo. Pats sėdo ant arklio, o belaisviui paliepė eiti pirma. Varomas belaisvis pasisakė kilęs iš Lampėdžių (Kauno apskr.).
Eiliniui Gordonui reikėjo ne tik atvaryti belaisvį, bet taip pat surasti išvykusią kuopą. Mejeris Gordonas ėjo tuo keliu, kuriame buvo įspaustos mūsų kareivių pėdos. Jomis ir surado savąją kuopą. Pulko vadas pulkininkas Edvardas Adamkavičius padėkojo už žygius ir pasidžiaugė, kad visi sveiki.
Prezidentas Antanas Smetona ir Krašto apsaugos ministras Teodoras Daukantas įteikia Vyties Kryžiaus ordino vėliavą 7-ajam pulkui. Tokia garbė pulkui teko dėl karių narsumo. 7-ajame pulke Vyties Kryžiumi buvo pažymėtas ir Leiba Barakovas, ir Mejeris Gordonas. 1929 m. / Vytauto Didžiojo karo muziejus.
Apdovanojimui Vyties Kryžiumi Mejerį Gordoną pristatė laikinai einantis 7-ojo pėstininkų Butegeidžio pulko vado pareigas majoras Vladas Rėklaitis. 1920 metų lapkričio mėnesį už lenkų fronte parodytą narsą apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi. Kryžių jam įteikė Kėdainių ligoninėje. Mat kautynėse ties Širvintomis 1920 metų spalio 16 dieną buvo sužeistas į kairę ranką. Gydėsi Ukmergės, Kauno ir Kėdainių ligoninėse. Po ligoninės eilinis gavo atostogų sveikatai sustiprinti. Bet vietoje poilsio grįžo į kuopą.
Į atsargą išėjo 1922 metų sausio 6 dieną. Penkiems žydų kariams, neturintiems kur važiuoti – jų gimtinės liko lenkų kariuomenės užimtos, kuopos vadas Juozas Černius iš savo kišenės sumokėjo po 100 auksinų (du demobilizuotieji buvo iš Vilniaus, trys – iš Gardino, Balstogės). Aysirado Kaune. Kol Kaune buvo senasis medinis Aleksoto tiltas, Mejeris Gordonas tarnavo Vandens kelių rajone policininku. Vėliau buvo vežiku Vilijampolėj. Nuo 1931 metų priklausė Vilijampolės ugniagesių savanorių komandai.
1932 metais Mejeris Gordonas buvo pripažintas kūrėju-savanoriu, jam įteiktas Savanorio medalis su liudijimu Nr.8965.
Tolesnis Vyties Kryžiaus kavalieriaus likimas nežinomas. Yad Vashemo duomenimis, gimęs Švenčionyse (?) stalius Mauša Gordonas 1941–1944 metus praleido nacių Kloogos lageryje Estijoje ir ten be pėdsako dingo.
Kauno karo komendanto pažyma apie Mejerio Gordono karo tarnybą. 1928 metai / LCVA
Parengta pagal Vyčio paramos fondo medžiagą.