Tarptautinės Holokausto minėjimo dienos proga sausio 26 d., ketvirtadienį, 18 val., Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje vyks susitikimas su monografijos „Tekstų byla: lietuvių antisemitinis diskursas nuo XIX a. antros pusės iki 1940 metų” autoriumi VDU dr. Linu Venclausku bei kultūrininku, eseistu, visuomenininku Vytautu Toleikiu, 2022 m. parašiusiu ir išleidusiu knygą „Žydai lietuvių literatūroje“.
Apie abipusį gebėjimą gerbti ir pasitikėti. Apie abipusį gebėjimą atsiprašyti ir atleisti. Apie gebėjimą bendrai spręsti klausimus. Ar tai įmanoma?
Lietuvių ir žydų santykių priešpriešos
Dr. Lino Venclausko knygoje „Tekstų byla: lietuvių antisemitinis diskursas nuo XIX a. antros pusės iki 1940 metų” analizuojamas lietuvių ir žydų santykių laikotarpis sutampa su tautinio atgimimo, valstybingumo idėjų, vėliau jo įtvirtinimo ir kūrimo laikotarpiu.
Šiuo atveju žodis „kūrimas“ yra esminis: istoriškai lietuvių ir žydų santykiai turėjo savo raidą, tačiau modernybės logika sako, kad tikrovė ir santykiai yra kuriami, čia svarbus ir individualus, ir kolektyvinis apsisprendimas, o kūrimas prasideda nuo vaizdinio ir žodžio.
Turint žodžiais sukurtą pasaulį kuriami elgesio ir santykių modeliai. Analizuojamas laikotarpis Lietuvai buvo nauja patirtis, todėl reikėjo daug ką kurti iš naujo ar kitaip.
Kaip tik dėl to žodinės lietuvių ir žydų santykių projekcijos buvo svarbios, priimamos kaip veiklos pagrindas: dvejojančiuosius – drąsinančios, nežinantiesiems – pateikiančios galimus elgsenos modelius, o tekstų autorius ir juos palaikančius – skatinančios toliau laikytis savo pozicijų.
Kaip ir kodėl keitėsi lietuvių ir žydų santykių projekcijos per beveik šešis knygoje analizuojamus dešimtmečius? Kaip buvo siūloma spręsti matomas problemas? Į šiuos ir kitus klausimus knyga padės rasti atsakymus, skatinančius ir tolesnį smalsumą.
Žydai lietuvių literatūroje
Vytautas Toleikis savo knygoje kelia klausimus ir kviečia pasvarstyti: kada atsirado ir tapo pastebimi žydai Lietuvos gyventojų tarpe, kaip į juos žiūrėjo aukštuomenė ir paprasta liaudis?
Daug ko nesužinosime, bet žydo įvaizdis gali nemažai pasakyti. XIX – XX a. pirmoje pusėje gimstančioje lietuvių literatūroje bei spaudoje randasi žydas. Koks jis – geras kaimynas ar sukčius smuklininkas, gelbstintis gydytojas ar priešas, kuris nužudė Dievą? Ką apie tai sakė Simonas Daukantas, Motiejus Valančius, Antanas Strazdas, Kristijonas Donelaitis, Simonas Stanevičius, Vincas Kudirka ir kiti rašytojai?
Autorius žengia į mažai mokslininkų tyrinėtą teritoriją, istoriškai ir kultūriškai jautrią temą – imasi tirti, kaip lietuvių ir žydų santykiai atsispindėjo grožinėje literatūroje lietuvių kalba – nuo pirmųjų tekstų iki pat Antrojo pasaulinio karo ar dar vėliau.
Ar šioje tekstų visumoje galime užčiuopti lietuvių tautos sąmoningumo formavimosi procesus? Ar galime tekstuose rasti antisemitizmo, antijudaizmo apraiškų? Ar Lietuva to meto Europos kontekste kuo nors išsiskiria?
Knygų leidybą dalinai finansavo VšĮ „Geros valios fondas“.