„Vieškeliu dundant“ nuotr.
Manoma, kad mūsų šalyje buvo apie 500–600 įvairių žydų maldos namų, tačiau tikslaus skaičiaus niekas nežino. Vien Vilniuje galėjo rymoti virš 100 sinagogų.
Dauguma Lietuvos sinagogų buvo medinės, šiandien jų beturime vos keliolika. Kita vertus, tiek išlikusių medinių sinagogų neturi jokia kita Europos valstybė
Šių istoriškai bei kultūriškai labai vertingų medinių pastatų atgaivinimo klausimas vis dažniau iškeliamas į viešumą. Vienas puikus atgimusios medinės sinagogos pavyzdys stovi Pakruojo mieste. Po pasivaikščiojimo jos viduje ir gilesnio susipažinimo su kruopščiai atliktais restauravimo, atkūrimo darbais, likau maloniai nustebinta tuo, kas buvo prikelta iš laiko, žmonių abejingumo ir net degėsių gniaužtų.
Tai – seniausia iki šių dienų Lietuvoje išlikusi medinė sinagoga. Šiemet Pakruojo sinagogai sukako 221 metai, ji pastatyta 1801 m. Žinoma, ši sinagoga Pakruojyje nebuvo vienintelė, juk mieste gyveno labai daug žydų. Štai 1939 m. pačiame Pakruojyje gyveno 120 žydų šeimų. Čia jie vertėsi prekyba, valdė maisto, indų, geležies, drabužių, batų ir kitas parduotuves. Galima tik pasvarstyti, kaip miestas būtų atrodęs jei ne II-asis pasaulis karas… Tuo metu visi Pakruojo žydai buvo nužudyti.
Nutilo ir maldos sinagogoje. Po karo žmonės šiame pastate linksmindavosi: viduje vykdavo šokiai, rodyti kino filmai, įkurta sporto salė. Dėl besikeitusios statinio paskirties, neišliko sinagogos interjeras. Tiesa, šį statinį ne kartą kamavo gaisrai, daugiausiai žalos padaręs gaisras kilo 2009 m. Vėliau sinagoga buvo apsaugota nuo tolimesnio irimo, o 2015–2016 m. restauruota.
Atgimusi sinagoga lankytojams duris atvėrė 2017 m. Joje įsikūrė Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešoji biblioteka, balkone veikia nuolatinė ekspozicija apie krašte gyvenusius žydus. Per daugelį metų sinagoga keitėsi, atkurti jos interjerą būtų buvę gal ir neįmanoma, jei ne 1938 m. darytos, neįkainojamą vertę turinčios, Chackelio Lemcheno nuotraukos. Šiose nuotraukose matyti sinagogos vidaus detalės, tarp kurių: skliautinės tapybos darbai (augalija, gyvūnija ir kt.); pagrindinėje patalpoje stovėję puošniai drožinėtas aron kodešas (švenčiausia sinagogos vieta, kurioje saugomi Toros ritiniai) ir ažūrine tvorele aptverta bima (paaukštinta vieta sinagogoje, kurioje skaitoma Tora). Negatyvai su senuoju Pakruojo sinagogos interjeru saugomi Šiaulių „Aušros“ muziejuje.
Restauratoriams turėjo kilti ir kita svarbi dilema – kokias spalvas naudoti atkuriant sinagogos vidų, juk 1938 m. nuotraukos nebuvo spalvotos. Tai išspręsti padėjo sinagogoje rastos autentiškos lentos, kurios padėjo nustatyti vyravusią tapybos spalvų paletę. Restauratoriai atrado 12 autentiškų spalvų.
Pastato prisikėlimo metu, sienose atgimė anksčiau jose buvusios detalės ir figūros. Įdomu tai, kad būtent Pakruojo sinagogos interjere pirmą kartą Lietuvos restauravimo istorijoje buvo išsaugoti autentiškų popierinių sienų apmušalų fragmentai. Remiantis šiais fragmentais, sinagogos vidus dekoruotas visu buvusiu plotu.
Iš gabalėlių atgimusi, ant Kruojos upės kranto stovinti sinagoga yra daugiau nei kultūrinė vertybė. Man tai – atminties ir pagarbos simbolis tiems, kurie Lietuvą laikė savo namais; tiems, kurie išsibarstę po visą pasaulį su ašaromis akyse prisimena savo protėvius ir jų gyvenimą čia.