15min.lt kviečia susipažinti su Samueliu Baku –

Užsukite į skaitmeninę svetainę! >ČIA

„Niekada nepajėgiau iki galo suvokti, kodėl it apsėstas kuriu. Iš dalies gal dėl to, kad suteikčiau savo stebuklingam išsigelbėjimui prasmę. Tarsi žydas, kuris, apsilankęs kapinėse, ant artimųjų kapų palieka mažus akmenukus, aš tapiau paveikslą po paveikslo – tokie yra mano atminimo aktai“, – taip savo atsiminimų knygoje „Nutapyta žodžiais. Vilniaus prisiminimai“ rašo vienas žymiausių litvakų dailininkų Samuelis Bakas, kurio darbai – tai pastanga pasitelkus vaizduotę į visumą sujungti perplėštą pasaulį ir taip atmintyje išsaugoti peizažus, daiktus bei žmones.

Žinomas Izraelio rašytojas Amosas Ozas (1939–2018) S.Baką laikė vienu didžiausių XX amžiaus tapytojų, ne tik susikūrusiu unikalią meninę kalbą, tačiau ir taikliai atspindėjusiu „beprotišką mūsų laikmečio žiaurumą, jo baisybes, tuštumą, liūdesį ir beprasmiškumą“, kurio pasaulyje „siaubas, humoras ir sapnai susilieja į vientisą radioaktyvią masę“.

Ilgus dešimtmečius dailininko pavardė Lietuvoje buvo žinoma išimtinai litvakų istorijos bei kultūros tyrinėtojams. Pats menininkas, su mama išgyvenęs Holokausto tragediją Vilniuje ir netekęs savo tėvo, senelių, kaimynų ir daugelio pažįstamų, po Antrojo pasaulinio karo pasitraukė iš Lietuvos ir tik praėjus 56-eriems metams ryžosi atvykti į, jo žodžiais tariant, prarastą vaikystės rojų.