2022 m. sausio 26 d. Panevėžio moksleiviai minėjo Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Į šį renginį buvo pakviestas ir Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, kuris su džiaugsmu ir skausmu širdyje prisimena mokytojų ir moksleivių organizuotą renginį.
Sausio 27-ąją, pasaulis mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Tai laikas, skirtas mums visiems prisiminti beprotiško Hitlerio projekto aukas, milijonus nužudytųjų žydų. „Šiandien, labiau nei bet kada, jauni žmonės turi žinoti, suprasti ir atminti: tai yra vienintelis būdas tikėtis, kad tas nenusakomas siaubas nepasikartos, tai yra vienintelis būdas išvaryti mus iš tamsos“, – sako Holokaustą išgyvenusi žydų kilmės rašytoja Elisa Springer.
Antrojo pasaulinio karo metais vykdytas sistemingas, masinis žydų genocidas, dar vadinamas Šoa, Lietuvos istorijoje pasižymi didžiausiu aukų skaičiumi per trumpą laikotarpį: Holokausto nacių okupuotoje Lietuvoje išžudyta beveik 96 procentai žydų, apie 200 tūkstančių žmonių… Tad šis paminėjimas mums ypač svarbus pabreže Elena Adelina Kofman.
Renginio metu moksleiviai: griežė Juozo Pakalnio preliudiją „RAUDA“, parengė ir pristatė pranešimą apie Holokaustą, atliko etiudą pagal Etty Hillesum laiškų knygą „Mąstanti barako širdis“. Pagal Ichoko Mero kūrinį ,, Lygiosios trunka akimirką’’ parengė piešinių parodą ir ją pristatė, pagerbdami Lietuvos žydą rašytoją Icchoką Merą vieną pirmųjų Sovietų Sąjungoje viešai prabilusį apie Holokaustą. Jo romanas ,,Lygiosios trunka akimirką“ – pirmasis lietuvių literatūroje kūrinys, atskleidęs žydų tautos tragediją. Renginį vedė Elena Adelina Kofman. Renginį vedusi E. A. Kofman paprašė tarti žodį PŽB pirmininką G. Kofman, kuris pabrėžė tragedijos svarbą, įvykusią Antrojo Pasaulinio karo metu. Taip pat supažindino moksleivius su Panevėžio ir Lietuvos žydų paveldo architektūra ir indėliu, kurį įnešė žydai, būdami Lietuvos piliečiais. Pristatė švietimo, medicinos, pramonės, religinius, kultūros ir kitos paskirties pastatus, kurie iki šiandien išlikę ir puošia Lietuvos miestus ir miestelius, kur jie prieš Antrąjį Pasaulinį karą gyveno, augino savo vaikus. Buvo demonstruojamos nuotraukos ir piešiniai.
Jaunimui buvo įteiktą pirmininko išleista knyga „Žvilgsnis į praeitį: Panevėžio žydų istorija ir palikimas“ bei žydų kalendorius. Moksleiviams palinkėta stiprios sveikatos šiame sudėtingame laikotarpyje. Padėkota savo ir Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky vardu, kad jauni žmonės prisimena ir ne pamiršta Holokausto aukų atminimo.
Apie žydų tragediją savo kūriniuose pasakojęs rašytojas Grigorijus Kanovičius sako: „Žmogus gyvas tol, kol prisimena tai, ko niekada neturi pamiršti“. Mums buvo suteiktas laikas ir galimybė prisiminti tuos, kurie gyveno, kurie kentėjo ir buvo nužudyti. Tuos, kurių netektis tapo žmonijos istorijos gėdos dėme. Nepamiršome ir nepamiršime.
