Kultūros paveldo departamentas paskelbė žinią apie užbaigtą Alantos sinagogos tvarkybą:

Molėtų rajone, Alantos miestelyje sinagoga stovi nedidelės kalvos šlaite, kiek atitolusi nuo Ukmergės gatvės, dešinėje kelio Alanta–Molėtai pusėje. Alantos sinagoga yra išskirtinis ne tik Lietuvos, bet ir visos Rytų Europos žydų kultūros paveldo objektas. Tai viena iš septyniolikos teišlikusių, po visą Lietuvą išsibarsčiusių medinių sinagogų. Sprendžiant iš formų, spėjama, kad Alantos miestelyje išlikę maldos namai statyti XIX a. antrojoje pusėje. Alantos sinagoga – vienintelė išlikusi vientiso tūrio su vidiniais laiptais, romantizmo periodo sinagoga Lietuvoje.

Sutvarkytos Alantos sinagogos pastatas bus perduotas Molėtų rajono savivaldybės administracijai siekiant valstybės saugomą kultūros paveldo objektą pritaikyti Savivaldybės kultūros, švietimo, pažintinio turizmo (parodų, ekspozicijų rengimui, supažindinimui su sinagogos pastato ir vietos žydų bendruomenės istorija) veiklų įgyvendinimui.

Žydų bendruomenės atsiradimas Alantoje yra neištyrinėtas. 1878 m. pirmą kartą paminėtas rabinas Benyamin Gitezon (1851-1932). 1921 m. įkurta oficiali žydų bendruomenė su šešių narių valdyba. Buvo mokykla su dviem mokytojais, biblioteka hebrajų ir jidiš kalbomis, egzistavusi iki Sovietų okupacijos 1940 m

Alantos sinagogos pastatas nuosavybės teise priklauso Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei.

Pastatas sutvarkytas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto – paveldotvarkos finansavimo programos – lėšomis pagal UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ (projekto vadovė – architektė Rūta Irena Klimavičienė),projektas  parengtas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės užsakymu ir dalinai jai finansuojant.

LŽB paveldosaugininko Martyno Užpelkio nuotraukos, kuriose matysite Alantos sinagogą prieš sutvarkymą ir po sutvarkymo:

Taip atrodė Alantos sinagoga iki sutvarkymo

Daugiau  naujausių Alantos fotografijų čia.