Kurkliuose (Anykščių raj.) komisija priėmė atliktus sinagogos tvarkybos darbus.

Nuotraukose atgimusi sutvarkyta senoji medinė sinagoga.

Spalio mėnesį KPD paskirta Tvarkybos darbų priėmimo komisija priėmė Kurklių miestelio sinagogos pastato (Anykščių rajone) tvarkybos darbus. Kurklių sinagogos pastatas prikeltas naujam gyvenimui.

Pastatas sutvarkytas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto – paveldotvarkos finansavimo programos – lėšomis pagal UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ (projekto vadovė – architektė Rūta Irena Klimavičienė),projektas  parengtas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės užsakymu ir dalinai jai finansuojant.

Apie Kurklių žydus ir sinagogą.

Kostas Kajėnas Dmitrijus Mackela bernardinai.lt

Žydai Kurklių miestelyje daugiausia vertėsi smulkiuoju verslu. Čia veikė žydų mėsinė, vaistinė, audinių parduotuvė, net du malūnai. Viename malūne darbavosi lietuvis, tačiau malūnas buvo išsinuomotas iš štetle gyvenusio žydo. Kurklių miestelyje registruoti šeši smulkieji amatininkai: kepėjas, siuvėjas, kurpius, krosnių mūrininkas, metalo apdirbėjas ir mėsininkas.

Kiekvieną sekmadienį žydams priklausiusiose parduotuvėlėse vyko aktyvi prekyba. Kitomis savaitės dienomis, išskyrus šeštadienius, prekeiviai keliaudavo po apylinkes ir siūlydavo prekes aplinkinių miestelių gyventojams, o namo grįždavo šabo vakarui.

Dėl nepritekliaus ir sudėtingų ekonominių sąlygų nemažai Kurklių ir aplinkinių štetlų žydų dar iki Antrojo pasaulinio karo emigravo į Pietų Afriką, Braziliją, Kubą ar JAV. 1923 metais, Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu vykdyto gyventojų surašymo duomenimis, Kurkliuose gyveno 181 žydų tautybės asmuo. Tačiau kai kurie Kurklių žydai gyveno gana pasiturimai, tarpukariu miestelyje buvo registruoti net trys telefono abonementai.

Kurklių štetle veikė religinė pradinė žydų berniukų mokykla – chederis, tačiau dėl nedidelio skaičiaus moksleivių pradinės mokyklos nebuvo. Dalis moksleivių tarpukario laikotarpiu ėjo į lietuvišką mokyklą. Miestelio žydai turėjo ir biblioteką, kuri buvo įsikūrusi ritualinio skerdiko (šocheto) R. Netos-Bezalelio Davidovičiaus namuose. Šis žmogus dosniai aukojo žydų reikalams. Jis taip pat buvo sinagogos gabajus – bendruomenės seniūnas ir iždininkas.

Pinigų aukojo ir užsienyje gyvenę bei svetur laimės ieškoti išvykę žydai. Beje, vietiniai krikščionys, turėję verslo reikalų su žydais, taip pat aukodavo sinagogos reikmėms. Kurkliuose veikė net dvi sionistinės organizacijos: socialsionistai ir sionistai. Pagrindiniai organizacijų tikslai buvo rinkti lėšų žemei pirkti Erec – Izraeliui (būsimai žydų valstybei), steigti savanoriškus hebrajų kalbos ir žydų istorijos kursus. Sionistai vadinamąjį žydų klausimą turėjo išspręsti kurdami valstybę, kurioje jie sudarytų daugumą ir turėtų politinę galią.

Įdomu tai, kad Kurklių štetle veikė ir nedidelis kibucas, daugiausia jame būta medžio apdirbėjų bei dažytojų. Kibucų kūrimo idėjos autoriumi laikomas Lietuvoje gimęs matematikas Hermanas Šapira. Kibucai atliko svarbų vaidmenį kuriant Izraelio valstybę. Svarbų vaidmenį Izraelio žemės ūkyje kibucai atlieka iki šiol. Nė vienoje valstybėje bendra nuosavybė nebuvo taip išplėtota kaip Izraelio kibucuose.

Kurkliuose ankstyvuosius religinius ir visuomeninius mokslus baigė ir pats garsiausias kurkliškis – Mošė Davidas Osinskis (1885–1952). Kartu su tūkstančiais kitų žydų dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą į Didžiąją Britaniją emigravęs jaunas siuvėjas iš Kurklių pasivadino Montague Burtonu, įkūrė iki šių dienų klestintį drabužių parduotuvių tinklą „Burton“. Pirmiausia jis įsikūrė Česterfilde. 1913 m. M. Burtonas turėjo jau penkias parduotuves Šefilde ir gamyklą Lidse. Nuo 1929 m. „Burton“ visoje Europoje tapo pripažintu prekės ženklu, kuriam priklausė 400 parduotuvių.

1936 m. M. Burtonas atidarė didžiausią visame pasaulyje siuvyklą, kurioje dirbo per 10 000 žmonių. Antrojo pasaulinio karo metais „Burton“ kompanija ypač suklestėjo – gavusi valstybinį užsakymą ketverius metus siuvo uniformas Didžiosios Britanijos kariuomenei. M. Burtonas buvo ne tik pažangus verslininkas, bet ir aktyvus visuomenininkas bei mecenatas, rėmęs Kardifo, Kembridžo, Lidso, Oksfordo, Edinburgo universitetų studentus. Už nuopelnus industrinių ryšių srityje 1931 m. šis kurkliškis buvo pagerbtas riterio titulu.

Seras M. Burtonas tekstilės ir mados pramonės imperiją valdė iki pat savo mirties 1952 metais. Vėliau „Burton“ kompanijai vadovavo kitas taip pat Lietuvoje gimęs žydas Lionelis Jacobsonas, kadaise įkūręs žinomą Didžiojoje Britanijoje siuvyklų tinklą „Jackson The Tailor“.

Pokariu sinagoga buvo naudojama ūkio reikmėms, todėl Aron hakodešo – spintos, kurioje laikomi Toros ritiniai, bimos ar kitų interjero detalių neišliko. Deja, ir atgavus Lietuvos nepriklausomybę sinagoga nesusilaukė deramo dėmesio – daugelį metų stovėjo nenaudojama ir nyko.

2014 m. Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nutarė į Kultūros vertybių registrą įtraukti medinę Kurklių sinagogą. Šiam paveldo objektui buvo suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo. Kurklių miestelyje esančiai sinagogai teisinė apsauga suteikta dėl jos architektūrinės vertės. 2013 metais Europos žydų kultūros ir paveldo apsaugos bei populiarinimo asociacija į programos „Žydų paveldo keliai“ maršrutą „Medinės sinagogos Centrinėje ir Rytų Europoje“ įtraukė 14 Lietuvoje išlikusių medinių sinagogų pastatų, vienas jų – Kurklių sinagoga. Tai liudija apie tokio kultūros paveldo išsaugojimo svarbą ne tik šalies, bet ir europiniu mastu.Į

Antrasis pasaulinis karas ir Kurklių žydų bendruomenė

Antrojo pasaulinio karo metais visa Kurklių štetlo žydų bendruomenė buvo sunaikinta nacių ir vietos kolaborantų. Vaikų, senelių, moterų žudynėse Pivonijos miške dalyvavo Ukmergės kalėjimo prižiūrėtojai, miesto ir apylinkių baltaraištininkai, policininkai, specialiai žydų žudymui suburtas J. Hamanno vadovaujamas mobilusis būrys. Nuo 1941 m. rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 26 d. Pivonijos miške, nuo Ukmergės nutolusiame apie 4 km į pietryčius, buvo nužudyta apie 7000 Ukmergės ir jos apylinkių, tarp jų ir Kurklių miestelio, žydų.

Tačiau iš tiesų niekas tiksliai nežino, kiek žydų buvo sunaikinta Pivonijos šile. Ši žudynių vieta įvardijama kaip viena masiškiausių Lietuvoje. 1953 m. šios tragedijos vietoje buvo pastatytas paminklinis akmuo su užrašu, kuris skelbia: „Čia 1941 m. amžinam poilsiui hitlerinių budelių ir jų vietinių pagalbininkų kulkų pakirsti atgulė 10 239 nekalti Lietuvos piliečiai – žydų tautos sūnūs ir dukros, seneliai ir kūdikiai. Tegul jų nekaltas kraujas pribudina kiekvieno sąžinę, kad daugiau niekad nebūtų žudomi žmonės.“

Kurklių sinagoga

Kaip ir įprasta, maldos namai buvo pastatyti atokiau nuo miestelio centro ir arčiau vandens – prie Dubelės upelio, kuris atliko svarbų vaidmenį žydų bendruomenės gyvenime. Pirmosios žinios apie sinagogą Kurkliuose mus pasiekia iš XVIII a. pradžios. Kadaise Kurkliuose būta dviejų maldos namų: senojo beit midrash ir naujosios sinagogos. Beit midrash buvo naudojamas žiemos metu, nes turėjo krosnį, tad buvo šildomas, tačiau dar 1885 m. šis pastatas buvo labai prastos būklės, taigi krosnis buvo perkelta į išlikusią sinagogą.

Buvusios didelės stačiakampių langų angos buvo su trikampio formos viršutine dalimi. Pokariu sinagoga buvo naudojama ūkio reikmėms, todėl Aron hakodešo – spintos, kurioje laikomi Toros ritiniai, bimos ar kitų interjero detalių neišliko. Deja, ir atgavus Lietuvos nepriklausomybę sinagoga nesusilaukė deramo dėmesio – daugelį metų stovėjo nenaudojama ir nyko.