Holokausto aukų paminėjimas Švenčionių krašte

Minėjimą Švenčionių miesto parke prie paminklinės Menoros simbolizuojančios Švenčionių geto ribą pradėjo renginio vedančioji Kristina Sizonova Avromo Sutzkeverio vieno žinomiausių jidiš kalbos poetų, litvako, išgyvenusio Vilniaus getą eilėmis „Draugui“ parašytas Vilniaus gete, 1941-ųjų gruodžio 30 d.

Guli žuvęs draugas

Geto patvorėj,

Prie širdies prispausta

Duonos žiauberė.

Dovanok už drąsą –

Šitoks alkis juk –

Kandau duoną tavo,

Duoną su krauju.

O bevardi drauge,

Štai kuo tu vardu,

Duona tau paguoda

Tebūnie kartu.

Kaip tauta maitinas

Gydančia šviesa,

Pas mane su duona

Eikš tu su visam.

O bebalsi drauge,

Syvais gyvas aš.

Manimi padengsi

Sąskaitas visas.

Jei ir aš parkrisčiau

Geto patvorėj,

Tebus mano žodis

Kito žiauberė.

Kas apsprendžia vienos ar kitos tautos atsparumą laiko invazijai, padeda išlikti? Ko gero inteligentija ir įžymūs žmonės, savo veikla populiarinę gimtąją žemę, žemę, kur augo, gyveno. Švenčionyse gimė, augo ar gyveno nemažai žinomų žydų tautybės žmonių, palikusių ryškų pėdsaką ne tik šio krašto istorijoje. Tai rabinas Rainis, savo pažangia mąstysena pralenkęs laiką. Chirurgas, mokslų daktaras Jakobsonas, dirbęs Maskvos universitete, gydytojas Benjaminas Kovarskis, visą gyvenimą praleidęs Švenčionyse.

Poetai Mikolka Šutanas- Natišas, Germaniškis, Mejinke Kacas ir rašytojas Kaganas. Inžinierius Juljanas Bakas. Jo pastatyti tiltai dar ir dabar puošia Sankt Peterburgą. Fizikas Levas Kovarskis dirbo su Ž.F. Kiuri. Mokytoja Dora Fišer, skulptorė Sara Goršein ir daugelis kitų.

1939 metais prasidėjus antrajam Pasaliniam karui Europoje jau buvo kuriamos koncentracijos stovyklos, o čia Švenčionyse buvo dar ramu. Vokiečiams 1941m. birželio 29 dieną užėmus Švenčionis prasidėjo pirmosios represijos, buvo išgrobstytos parduotuvės. Žydams uždrausta vaikščioti šaligatviais, reikėjo nešioti šešiakampes žvaigždes. Tu pačių metų rugpjūčio mėnesį miesto ir aplinkinių miestelių žydų tautybės žmonės buvo suvaryti į įsteigtą Švenčionių getą, o gruodžio mėnesį Švenčionių apskrities viršininkas Vilniaus apygardos komisarą H. Wulffą informavo, kad Švenčionių getas aptvertas aukšta spygliuota tvora ir saugomas ginkluotos sargybos. Getas buvo suskirstytas į 4 kvartalus, paskirti jų vedėjai žydai. Jame sudaryta 5 asmenų Žydų taryba (Judenratas), jai pavesta rūpintis geto reikalais.

Getas veikė netrumpai, nes jame buvo sutelkti darbingo amžiaus žydai, naudingi naciams kaip pigi darbo jėga. Įrengti dveji geto vartai: pagrindiniai – šalia Švenčionėlių gatvės ir kiti pro kuriuos vesdavo į darbus.

Kaliniai dažnai dirbdavo Cirkliškio daržuose, vietiniai gyventojai duodavo žydams maisto, už tai prižiūrėtojai juos mušdavo, be to, įkalintieji kentė badą, šaltį, jie keisdavo drabužius į maisto produktus

Kai kuriems Švenčionių geto kaliniams dažniausiai tiems, kurie dirbo Šventos, Stanislavavo dvaruose, pavykdavo pabėgti. Viena dalis jų slėpėsi pas patikimus asmenis Švenčionyse. Už žydų slėpimą grėsė sušaudymas.

Pagal 1942 metų rugpjūčio mėnesio Švenčionių gyventojų surašymą Švenčionių gete buvo 566 žydai (iš jų 353 – darbingi vyrai ir moterys), iš viso 1942 metais gete kalėjo iki 1500 žmonių.

1943 metų kovo mėnesį likviduoti Švenčionių, Mikailiškių, Ašmenos ir Salų getai; apie 3 tūkstančius šių getų kalinių perkelti į Vilniaus getą, o kitiems pasakyta, kad bus vežami į Kauno getą. Iš tikrųjų buvusių getų žydai traukiniu nugabenti į Panerius, kur buvo nužudyti

Sunku kalbėti ir dar sunkiau suprasti, kaip Holokausto tragedija tapo įmanoma. Nesuvokiamas žmogiškumą praradusių budelių troškimas sunaikinti žmones vien todėl, kad jie saugojo savo tautinį orumą, tautinę tapatybę, gerbė savo papročius ir juos puoselėjo prasmingai sugyvendami su kitais.

Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisėj Šapiro priminė susirinkusiems, kad praėjus 80 metų nuo getų Lietuvoje kūrimo. Negalime pamiršti tų žiaurumų, kuriuos patyrė žydų tauta ir pakvietė uždegti žvakutes, padėti akmenukus prie Menoros.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Respublikos Seimo narys Emanuelis Zingeris dalyvavo minėjime, kalbėjo apie istorinę atmintį ir jos išsaugojimą. Renginio dalyviai buvo pakviesti į Nalšios muziejų susipažinti su paroda „Žydų tauta – Švenčionių krašto istorijos dalis“.

Po apsilankymo Nalšios muziejuje, Kultūros centre buvo rodoma filmo „Žydų tauta-Švenčionių krašto istorijos dalis“ premjera. Filme pateikti liudininkų interviu, tautų bendradarbiavimas. Švenčionių kultūros centro darbuotojo Ramūno Maminsko nufilmuoti archyviniai kadrai, Nalšios muziejaus muziejininkės istorikės Nadeždos Spiridonovienės pasakojimai ir kalbinti atvykę iš Izraelio čiabuvių palikuonys, moksleivijos ir mokytojos Dianos Galatiltienės iš Izraelio parsivežti įspūdžiai, Švenčionių žydų bendruomenės pirmininko Mojsėj Šapiro pasakojimai apie istorinės atminties vietas sudėti į šio filmo siužetą.

Po filmo peržiūros renginio dalyviai kolona vyko į Švenčionėlius prie Švenčionių apskrities žydų nužudymo vietos Platumų kaime, Švenčionėlių seniūnijoje.

Prie Švenčionių apskrities žydų nužudymo vietos Memorialo, tęsiant minėjimą, vedančioji Kristina Sizonova pradėjo Hiršo Gliko eilėmis „ Niekada Nesakyk“, kurios tapo pasipriešinimo Holokaustui simboliu.

„Niekados neblėstanti atmintis – tai mūsų įsipareigojimas žuvusiems ir nukankintiems. Tai mūsų įsipareigojimas, kad ateityje neiškiltų pavojus žmogiškumui. Šį nusikaltimą žmogiškumui sunku prisiminti visiems, laikantiems gyvybę aukščiausia vertybe, bet ypač Pasaulio tautų teisuoliams, kurie rizikavo savo ir savo artimųjų gyvybe. Už žydų gelbėjimą Pasaulio tautų teisuoliais yra pripažinti daugiau kaip 800 lietuvių jų tarpe yra ir Švenčionių rajono gyventojai.

Minėjime dalyvavo ir kalbėjo Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius, Lenkijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Uršula Doroševska, Lietuvos žydų bendruomenės Tarybos narė, nukentėjusių nuo Holokausto asmenų komisijos pirmininkė Ela Gurina, Pabradės „Ryto“ gimnazijos istorijos mokytoja Danguolė Grincevičienė.

Pabradės kultūros centro Bronislovo Vilimo pučiamųjų kvintetas “Pabrass”, Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos mokiniai ir mokytoja Stanislava Černiauskienė muzikiniais akordais ir literatūrinėmis eilėmis paįvairino minėjimo scenarijų. Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Mojsėj Šapiro pakvietė visus susirinkusius pasimelsti ir tylos minute pagerbti Holokausto aukas. Prie Memorialinio paminklo buvo padėti vainikai, akmenėliai, uždegtos žvakutės.

Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Mojsėj Šapiro padėkojo Švenčionių rajono merui Rimantui Klipčiui, Lenkijos Respublikos ambasadorei Lietuvoje Uršulai Doroševskai, Lietuvos žydų bendruomenės Tarybos narei, nukentėjusių nuo Holokausto asmenų komisijos pirmininkei Elai Gurinai, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorei Jovitai Rudėnienei, Švenčionių rajono Tarybos nariams, Pabradės „Ryto“ gimnazijos istorijos mokytojai Danguolei Grincevičienei, už dalyvavimą renginyje, rūpestį ir pagalbą Švenčionių žydų bendruomenei.

Dėkojo Švenčionių miesto seniūnei Inai Sinienei ir Švenčionėlių seniūnui Albertui Razmiui už paramą prižiūrint žydų tautos atmintinas vietas ir dalyvaujant renginiuose.

Dėkojo Pabradės kultūros centro pučiamųjų kvintetui “Pabrass” ir vadovui Bronislovui Vilimui , Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos mokiniams ir mokytojai Stanislavai Černiauskienei muzikiniais akordais ir literatūrinėmis eilėmis paįvairinusiems minėjimo scenarijų; Švenčionių kultūros centro direktoriui Aurimui Baliukoniui, Švenčionėlių kultūros centro direktorei Andželikai Terleckienei už suteiktą galimybę peržiūrėti filmą ir įgarsinti minėjimą; Nalšios muziejui už parodą „Žydų tauta-Švenčionių krašto istorijos dalis“. Žydų bendruomenės pirmininkas M. Šapiro dėkojo minėjimo vedančiajai Kristinai Sizonovai ir visiems susirinkusiems, pagerbusiems žydų aukų atminimą.

Informaciją parengė

Nadežda Spiridonovienė

Nalšios muziejaus muziejininkė, istorikė