Be galo džiaugiuosi beveik nuo pat šio projekto pradžios užsimezgusia draugyste ir vaisingu bendradarbiavimu su “Kaunas 2022” (o ypač su Atminties biuro) komanda ir esu dėkingas už man suteiktą garbę būti 2022 m. vyksiančio Litvakų forumo patariamosios tarybos nariu.

Džiaugiuosi, nes visada malonu bendrauti su atvirais, tolerantiškais, žingeidžiais žmonėmis, siekiančiais, kad mūsų visuomenė taip pat taptų labiau atvira, labiau tolerantiška ir priimanti.

Džiaugiuosi, nes mus jungia bendras tikslas – skatinti pažinti daugiakultūrę mūsų miesto istoriją ir vertinti, kad ją tokią turime, tuo pačiu nebijant pažvelgti į jos skaudulius.

Džiaugiuosi, nes bendravimas su žmonėmis, lydančiais mus į šiuolaikinę Europos kultūros sostinę, atnešė daug prasmingų ir nepamirštamų susitikimų. Vienas jų – su Jyll Bradley, menininke iš Londono, šią savaitę viešinčia Kaune, intensyviai jį tyrinėjančia ir jau spėjusia sužinoti apie jį tiek, kiek ne kiekvienas, čia gimęs ir augęs, žino.

Jyll kuriamas projektas – “Kaunas 2022” programos dalis. Pasitelkdama savo dydžiu mažą, bet jame koduojama prasme galingą, objektą, ji siekia kelių tikslų: padaryti labiau matomas vietas, kuriose iki karo virė žydiškas gyvenimas ar kurios turėjo sąsajų su žydų bendruomene; sukurti tarsi pokalbį ar ryšį tarp žmonių, kurie sutiks tapti minėto skulptūrinio objekto šeimininkais; pakviesti žmones stabtelėti ir “perskaityti” to mažo objekto “nešamą” žinutę: raskime nors akimirką permąstyti savo vertybes, savo elgesį su kitais ir pačiu savimi. Ačiū Daivai Citvarienei už šią, pradžioje virtualią, pažintį.