2021 05 11 ,,The Times of Israel“ 2021 m. gegužės 11 d. nuotraukoje matyti pažeistas pastatas Aškelone, kai „Hamas“ naktį paleido raketas iš Gazos ruožo Izraelio link (Jack Guez / AFP)

 

Autorius David Harris – Amerikos žydų komiteto (AJC) generalinis direktorius.

Genocido mirtį švenčiantys „Hamas“ teroristai įtraukia Izraelį į nepageidaujamą konfrontaciją, tačiau kažkodėl abi pusės pasauliui  piešiamos  kaip moraliai lygiavertės.

Atkreipkite dėmesį, kad „Blog’uose“ esančius įrašus rašo trečiosios šalys. Nuomonę, faktus ir bet kokį žiniasklaidos turinį juose pateikia tik autoriai, nei „The Times of Israel“, nei jos partneriai neprisiima jokios atsakomybės už turinį.

Per pastarąją parą iš „Hamas“ kontroliuojamus, Irano remiamus taikinius iš Gazos ruožo į Izraelį buvo paleista mažiausiai 250 raketų. Kad būtų aišku, tikslas yra maksimum mirtis, sunaikinimas ir sumaištis.

Prieš du šimtmečius vokiečių poetas Goethe pasakė: „Sunkiausia pamatyti tai, kas yra prieš tavo akis“. Kai kuriems šio, iš Gazos atakų raundo stebėtojams tai aktualu ir šiandien.

Visiškai priešingi „Hamas“ ir Izraelio skirtumai, kurie negalėtų būti didesni, tačiau nors daugelis vyriausybių, įskaitant JAV, griežtai pasmerkė išpuolius, tai nebūtinai yra akivaizdu klausantis kitų užsienio vyriausybių pareigūnų, pvz.:  tokių kurie yra Turkijoje, daug mažiau dalyvauja žiniasklaidos priemonės, tokios kaip BBC ir „The Guardian“.

Kai kurie kalba apie absurdišką, moralinį lygiavertiškumą, tarsi nebūtų skirtumo tarp padegėjo ir gaisrininko, teroristo ir numatyto taikinio, tironijos ir demokratijos. Tarsi 1939 m. rugsėjo 1 d. įvykę vokiečių ir lenkų „susidūrimai“ arba 1941 m. gruodžio 7 d. prasidėjęs japonų ir amerikiečių „smurtas“.

Arba, dar blogiau, viskas ir visada apie Gazos „nekaltumą“ ir Izraelio „kaltę“ ir ,,vieną gražią dieną nebūtų nieko kito, tik planuoti, kaip išprovokuoti taikią, ramią Gazą ir, didieji blogieji izraeliečiai nusprendė ataką“.

Tai, beje, puikiai atspindi atvirkštinį priežastinį ryšį. „Hamas“ sukėlė naują konfliktą, pagrįstą melu apie Jeruzalę, prie kurio prisidėjo Palestinos savivaldos prezidento Mahmudo Abbaso religinis kurstymas. Vis dėlto tai greitai pamirštama. Pagrindinis dėmesys skiriamas Palestinos žmonių kančioms ir puolama kaltinti Izraelį, o ne pačią Palestinos vadovybę, atsakingą už smurtą ir eskalavimą.

Iš tiesų, Goethe buvo teisus. Yra tokių žmonių, kurie negali suprasti ar nemato, kas yra teisus. Ideologinis aklumas trukdo. Arba beprotiškas vaizduotės nepakankamumas apie kraugerišką „Hamas“ prigimtį. Arba bauginantis patiklumas, leidžiantis žmonėms patikėti viskuo, ką suveikia „Hamas“ propagandos mašina.

Arba, žinoma, nepataisomas priešiškumas Izraeliui, vienišai žydų daugumos valstybei pasaulyje.

Atėjo laikas moraliniam skaidrumui, o ne moraliniam rūkui.

„Hamas“ yra paprasta teroristinė organizacija. Tai oficialiai įvardino JAV, Europos Sąjunga, Australija, Kanada ir Japonija (bet ne Kinija ir Rusija). Visiškai priešingai, – Izraelis yra demokratinė šalis, turinti nepriklausomą teismų sistemą, teisinę valstybę, laisvus ir dažnus rinkimus, religijos laisvę ir tvirtą pilietinę visuomenę.

„Hamas“ turi teritorinių ambicijų Izraelio atžvilgiu. Tiesą sakant, švelniai tariant: jis norėtų visą Izraelį pakeisti musulmonų brolijos valdoma, šariatu paremta valstybe. Izraelis neturi jokių teritorinių ambicijų dėl „Hamas“ valdomos Gazos. Priešingai, Izraelis 2005 m. paliko ją valdyti palestiniečiams, ko ankstesni valdovai, įskaitant Egiptą ir Turkijos Osmanus, niekada nedarė. Izraelis tikėjosi niekada ten nebegrįžti.

Remdamasis savo genocidine ideologija, „Hamas“ yra suinteresuotas naudoti Gazos bazę nuolatiniam susidūrimui su Izraeliu. Juk Izraelis deja, negali pakeisti savo geografijos, jis yra suinteresuotas taikia ir besivystančia valstybe savo pasienyje.

„Hamas“, vienintelis Gazos valdovas nuo 2007 m., kuris šiurkščiai perėmė kontrolę iš Palestinos valdžios, kartu su Palestinos islamo džihadu pastaruosius keturiolika metų ją panaudojo ginklų kontrabandai ir kariniams smūgiams plėtoti, jie nekūrė atsakingų pamatų pagrindo, kad būtų kuriama klestinti valstybė. Tai, kas galėjo tapti Singapūru, buvo atmesta ir pasirinktas Irano ar Sirijos pavyzdys.

Izraelis siekia kaip ir bet kuri tauta, neleisti „Hamas“ pasiekti  mirtino tikslo. Ar kuri nors kita šalis pasaulyje ramiai sėdėtų, atsižvelgus į raginimą sustabdyti eskalaciją ir nutraukti  smurtą, ar klausytų šventų paskaitų iš toli, kai jos piliečius skuba bombarduoti. Dabar žala padaryta miestams, įskaitant sostinę ir ūkius, surengtas  teroristų planas, iš Izraelio pagrobtos aukos laikomos metus? Žinoma, ne, ir, kaip puikiai parodė istorija, nedaugelis šalių demonstravo Izraelio santūrumą – taip, santūrumą.

Jau daugelį metų „Hamas“ nesigėdjo dislokuoti teroristų grupių ir ginklų civiliniuose Gazos gyventojų centruose, puikiai suprasdamas, kad Izraelis neturės kito pasirinkimo, kaip nukreipti ginklą į  vadinamus „nekaltus“ žmones. Izraelis deda iki šiol neregėtas pastangas, kad nepatektų į „Hamas“ sukurtus spąstus, net iš anksto paskambinęs ir numetęs lankstinukus, kad perspėtų civilius palestiniečius palikti tikslines teritorijas.

„Hamas“ ciniškai liepia civiliams gyventojams likti vietoje, nereaguoti į Izraelio perspėjimus apie gresiančius apšaudymus. Tragiška ir iškalbinga, kiek tai susiję su „Hamas“, tuo daugiau palestiniečių aukų, tuo geriau.

Izraelis deda visas pastangas, kad įspėtų visus savo gyventojus – žydus, krikščionis ir musulmonus – apie „Hamas“ raketų smūgius ir kuo greičiau perkeltų žmones į slėptuves. Laimei, Izraelis taip pat sukūrė nepaprastą priešraketinę sistemą „Geležinis skydas“, kad apgintų savo teritoriją, bet kai kurie kritikai absurdiškai skundėsi, kad jis užkerta kelią „sąžiningai kovai“.

„Hamas“ laiko mečetes kaip ginklų atsargų kaupimo vietas. Izraelis maldos namus, įskaitant mečetes, laiko tik maldos vietomis.

„Hamas“ ginklų sandėliams naudoja mokyklas. Izraelis naudoja mokyklas tik savo vaikų – žydų, krikščionių ir musulmonų ugdymui.

„Hamas“ naudoja ligonines kaip teroristų saugias vietas. Izraelis naudoja savo ligonines tik ligoniams ir sužeistiesiems išgydyti, įskaitant, kaip liudijau, Gazos gyventojus, kurie ten negauna tinkamos priežiūros.

„Hamas“ siekia nužudyti kuo daugiau izraeliečių, raketomis šaudant be jokio pasirinkimo (o kai kurios iš jų Gazoje dingo, netinkamoje  vietoje nukrito, sukeldamos aukas). Izraelis ieško „Hamas“ teroristinės infrastruktūros ir anksčiau net nutraukė operacijas, kai civilių aukų rizika buvo per didelė.

Kaip rodo įrašai, „Hamas“ neturi jokio sąžinės graužimo, kai klastoja informaciją, falsifikuoja nuotraukas, inscenizuoja scenas ir išpučia skaičius, kurie nukreipiami į išorinį pasaulį. Priešingai, Izraelis deda daug pastangų, net  kartais praranda pranašumą „žiniasklaidos lenktynėse“, kad patikrintų informaciją, kurią pateikia apie būsimas savo operacijas.

Nukentėjus Izraelio taikiniams, „Hamas“ šalininkai sprogsta iš džiaugsmo dėl žiaurių atakų. Izraelis-priešingai neglosto, nešaudo į orą ir nedalina saldainių už tai, kad padarė tai, ko norėjo, ir  gailisi, kai įvyksta neišvengiamos klaidos. Apropos, koks istorinis karas nematė tragiškų klaidų, dėl kurių atsirado nenumatytų aukų?

„Hamas“ nežinotų kaip rašyti žodžius „tarptautinė humanitarinė teisė“, juo labiau jos laikytis. Izraelio gynybos pajėgos turi tarptautinės humanitarinės teisės specialistų, kuriuos paskirsto daliniams, kad būtų užtikrintas maksimalus laikymasis, kad ir kaip būtų sunku esant tam tikroms aplinkybėms.

„Hamas“ nuo stogų šaukia, kad Izraelis yra žiaurus priešas. Izraelis, skirtingai nei bet kuri kita tauta istorijoje, teikia didžiulį kiekį energijos Gazai ir leidžia perduoti didelę dalį savo degalų ir maisto produktų, net kai iš Gazos šaudomos raketos į Izraelį, ir net dažnai pamirštama, kad Gaza taip pat dalijasi siena su Egiptu.

„Hamas“ švenčia mirtį,  ko negali suprasti pašaliniai stebėtojai. Izraelis švenčia gyvenimą, ką stebėtojai turėtų gerai suprasti. Ir jis pasiryžęs ginti gyvenimą – kaip ir turi būti.

APIE AUTORIŲ; David Harris yra Amerikos žydų komiteto (AJC) generalinis direktorius.