Hirsch Glick – Hiršas Glikas – žydų poetas ir partizanas gimė 1922 m. balandžio 24d. Vilniuje. Paauglystėje jis pradėjo rašyti jidiš poeziją ir tapo jaunųjų žydų poetų grupės „Yungvald“ įkūrėju.

Gimęs vargingoje Glikų šeimoje dėl finansinių sunkumų 1938 m. jis buvo priverstas nutraukti mokymąsi mokykloje ir pradėjo  dirbti pardavėju, po to darbininku kartono gamykloje. Nuo 1935 m. Jis jis jau kūrė eiles hebrajų kalba, tačiau literatūrinės grupės „Jung Vilne“ įtakotas, perėjo į jidiš kalbą. 1940–1941 m. Jo eilėraščiai buvo paskelbti laikraštyje „Vilner Emes“, Vilniaus žurnale „Shtraln“ ( Spinduliai “) ir Kauno„ Naye Blater “(„ Nauji puslapiai “). Su grupe bendraamžių jis įkūrė žurnalą „Jungvald“.

1941 m.  prasidėjus karui  Glikas pateko į Vilniaus getą. Ten jis aktyviai dalyvavo pogrindžio (Jungtinės partizanų organizacijos) veikloje ir toliau rašė eilėraščius. Gete 1942 m. Glikas parašė savo garsiausią dainą „Zog nit keinmol“ (Niekada nesakyk), kuri tapo žydų partizanų  himnu.

Kai 1943 m. spalio mėn. getas buvo likviduotas, Glikas bandė pabėgti, buvo sugautas ir išsiųstas į Gottfieldo stovyklą Estijoje. 1944 m. Vasarą jis pabėgo iš lagerio, tikėtina, buvo sugautas ir nužudytas.

Žydų partizanų  ir Vilniaus geto himnas

Tik niekad nesakyk, kad prieš akis

Tau plyti paskutinis tavo kelias

Ir kad diena skaisti – į švino debesį nugrimzta. 

Artyn lauktoji mūsų valanda,

Ir žingsniai muša būgną: mes jau čia.

Žinok, prašvis aušra ir mes atgimsim.

O žodžiai, parašyti mūs krauju,

Didysis bus slaptažodis dienų naujų.