Nuotraukoje: L. Godovskis su A.Einšteinu ir A. Šionbergu.
Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą atkurti istorinį teisingumą ir dar sovietmečiu Pionierių vardu pavadintą Žaslių miestelio gatvę pervadinti žymiausio pasaulyje žasliečio, litvakų kilmės kompozitoriaus Leopoldo Godovskio garbei. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į Žaslių seniūnijos gyventojų uomonę, išreikštą internetinėje apklausoje. Nors apklausoje dalyvavę gyventojai galėjo balsuoti ir už kitų gatvių pervadinimą Leopoldo Godovskio vardu, tačiau daugiausia apklausos dalyvių pasirinko būtent Pionierių gatvę. Taigi, nuo šiol buvusi Pionierių gatvė bus vadinama nepaprasto talento kompozitoriaus Leopoldo Godovskio gatve.
„Kaišiadorių kraštas garsėja iškiliomis asmenybėmis, tarp kurių garbingą vietą užima kompozitorius Leopoldas Godovskis. Šis litvakų kilmės genijus dėl savo unikalaus kūrinių atlikimo buvo vadinamas Kairiosios rankos apaštalu, bendravo su Albertu Einšteinu, o jo kūryba atpažįstama visame Vakarų pasaulyje. Leopoldas Godovskis ne tik Kaišiadorių krašto, bet ir visos Lietuvos garbė“, – teigia Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus.
Buda prie fortepijono
1870 m. vasario 13 d. Žasliuose gimusį Leopoldą Godovskį lydėjo daugybė epitetų. Jis buvo vadinamas „Pianistų pianistu“, „Buda prie fortepijono“, „Ponu Dievu“, „Kairiosios rankos apaštalu“. Pastarasis epitetas atsirado todėl, kad Leopoldas Godovskis ištobulino savo unikalų fortepijoninį metodą, kuriuo propaguotas natūralus rankos svoris, atskirų pirštų nepriklausomybė ir ypač kairiosios rankos išvystymas.
Būsimojo kompozitoriaus vaikystė nebuvo lengva. Berniukui buvo vos pusantrų metų, kai choleros epidemijos metu mirė jo tėtis, gerbiamas gydytojas. Netekus mylinčio vyro ir tėvo, šeimą užplūdo finansinės problemos, todėl motina Ana su sūneliu persikėlė į Širvintas, o vėliau ir į Vilnių. Viltasi, kad šeimai Vilniuje pavyks lengviau prasimaitinti.
Nors skaudi vyro netektis ir paveikė Leopoldo Godovskio motiną Aną, tačiau stipri moteris atlaikė gyvenimo iššūkius ir dėjo visas pastangas, kad sūnus lavintų savo muzikinius talentus. O jų didybė atsiskleidė jau vaikystėje. Būdamas vos 9 metų amžiaus, Leopoldas Godovskis kaip smuikininkas dalyvavo koncertiniame turnė Rusijoje ir Vokietijoje. Tiesa, smuiką netruko pakeisti pianinas. Štai jau 1884 m., būdamas vos keturiolikos metų, Leopoldas Godovskis išvyksta gastroliuoti į Šiaurės Ameriką, kur išgarsėja kaip itin gabus pianistas.
Leopoldas Godovskis buvo ne tik genialus pianistas, bet ir talentingas pedagogas. Nuo 1890 m. iki 1895 m. jis dėstė Filadelfijos konservatorijos fortepijono skyriuje, Niujorko muzikos koledže, o nuo 1895 m. iki 1900 m., palypėjęs karjeros laiptais, buvo Čikagos konservatorijos fortepijono skyriaus direktoriumi. Kiek vėliau Leopoldas Godovskis sugrįžta į Senąjį žemyną, koncertuoja įvairiose Europos šalyse, kol galiausiai įsikuria Austrijoje, kurioje nuo 1909 m. iki 1914 m. vadovavo Vienos muzikos akademijos meistriškumo klasei. Už ypatingą talentą Leopoldui Godovskiui buvo suteiktas karališkojo profesoriaus titulas.
Kūryba ir kultūrinis paveldas
Profesorius Leopoldas Godovskis mirė 1938 m. lapkričio 21 d. Niujorke, pasauliui palikęs apie 400 kūrinių. Tarp kurių galima paminėti monumentalią Fortepijoninę sonatą, Pasakaliją, Valsų kaukes, Triakontameronas, Suitą kairiajai rankai. Mūsų dienomis intensyviausiai L. Godovskio kūrybą atlieka, tyrinėja ir populiarina Vašingtono universiteto (JAV) Muzikos menų daktaras profesorius Dainius Vaičekonis.
Godovskio gatvė nėra vienintelis iškilaus kompozitoriaus atminimo ženklas Žasliuose. Jau anksčiau Žaslių kultūros centro pastatas buvo papuoštas Leopoldo Godovskio bareljefu. O praėjusiais metais kompozitoriaus garbei Žaslių kultūros centre buvo surengtas koncertas, kuriame Leopoldo Godovskio kūrinius atliko žymieji pianistai Rokas Zubovas ir Petras Geniušas.
Kaišiadorių rajono savivaldybės mero patarėjas Audris Narbutas