Dau­guo­se gy­vuo­jan­tis kul­tū­ros klu­bas „Ki­taip“ pri­sta­tė įspū­din­gą dau­giš­kio Ar­no Dub­ros at­lik­tą dar­bą – Dau­gų mies­to žy­dų si­na­go­gos 3D re­konst­ruk­ci­ją. Jo­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti, koks is­to­ri­nis pa­sta­tas bu­vo nuo pa­sta­ty­mo iki si­na­go­gos ap­grio­vi­mo po­ka­rio me­tais ir per­tvar­ky­mo į Dau­gų kul­tū­ros na­mus so­viet­me­čiu, t. y. į pa­sta­to su ko­lo­no­mis, koks yra šian­dien. Apie su­ma­ny­mą ir tai, kaip jis bu­vo įgy­ven­din­tas vien en­tu­zias­tų jė­go­mis, pa­sa­ko­ja klu­bo va­do­vas Ro­ber­tas Oža­lins­kas.

Ši is­to­ri­ja pra­si­dė­jo prieš ke­le­rius me­tus, kai ėmė­me or­ga­ni­zuo­ti pa­žin­ti­nes eks­kur­si­jas po Dau­gus, o mū­sų mies­tu dėl so­li­džios is­to­ri­jos ne­re­tai su­si­do­mi ir ati­džiau į is­to­ri­ją žvel­gian­tys žmo­nės. Vie­nas to­kių žmo­nių yra  Ma­rius Sker­niš­kis, ku­ris jau vė­liau, po tu­ris­ti­nio ap­si­lan­ky­mo Dau­guo­se, su mu­mis pa­si­da­li­jo tuo do­ku­men­tu su brė­ži­niais. Jį ra­do dirb­da­mas sa­vo dar­bus Lie­tuvos cen­tri­nia­me vals­ty­bės ar­chy­ve. Už tai mes esa­me la­bai dė­kin­gi, nes, net jei­gu ir bū­tu­me ga­lė­ję nu­jaus­ti, kad toks do­ku­men­tas eg­zis­tuo­ja, tai, no­rint jį su­ras­ti ar­chy­vuo­se, ne­bū­tų la­bai pa­pras­ta. Tad tie brė­ži­niai ir ta­po idė­jos pa­grin­du. Vi­sais bū­dais, per vi­sus įma­no­mus mu­zie­jus, ko­lek­ci­nin­kus, vi­są in­ter­ne­tą, vi­so­mis kal­bo­mis ieš­ko­jo­me ir si­na­go­gos fo­to­gra­fi­jų, de­ja, ras­ti ne­pa­vy­ko, iš­sky­rus vie­ną. Jo­je, na­ciams 1944 me­tais fo­to­gra­fuo­jant Dau­gų mies­tą iš lėk­tu­vo, si­na­go­ga tru­pu­tį ma­to­si – pa­sta­to kon­tū­rai, mat­me­nys ati­tin­ka brė­ži­niuo­se nu­ro­dy­tus, bliz­ga skar­di­nis sto­gas.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė p. Faina Kukliansky susipažino su atliktu darbu ir idėja pastatyti informacinį stendą. LŽB požiūriu, tai, yra labai graži iniciatyva – kilnus tikslas, pagal galimybes kruopščiai atliktas tyrimas, tiksliai atkurtas sinagogos vaizdas. LŽB tikrai ne prieš, kad Daugų miestelyje atsirastų daugiau informacijos apie štetlo praeitį. Nesiimame patarti dėl to, kur ir koks turėtų/galėtų būti stendas. Tačiau tikrai yra tinkama Jūsų mintis stende demonstruoti sinagogos senas fotografijas, brėžinius ir Jūsų atliktą vaizdo rekonstrukciją.

Daugai pirmą kartą minimi XIV amžiuje, rašoma, kad Vytautas Didysis (1392-1430) mėgo čia dažnai lankytis ir medžioti.

Pirmieji Dauguose įsikūrę žydai, matyt, buvo prekeiviai ir amatininkai, atvykę į miestą XVI amžiaus pabaigoje. Miesto žydų bendruomenė buvo įkurta XVIII a. pabaigoje. Religinis ir socialinis gyvenimas daugiausia buvo sutelktas aplink „Beit Midrash“. Daugų žydai palaikė tvirtus ryšius su religinėmis ir kultūrinėmis bendruomenės institucijomis Vilniuje. Vienas iš žinomų Daugų rabinų, 40 metų tarnavęs iki mirties 1900 m. buvo rabinas Avraham-Tzvi HaCohen Katz. Benas Zionas (1875-1958), vienas iš rabino Avrahamo-Tzvi HaCoheno Katzo sūnų, išgarsėjo kaip puikus Talmudo mokslininkas, autorius ir žurnalistas. Nuo 1931 m. jis gyveno ir dirbo Izraelyje.

1914 metais Dauguose buvo 110 žydų šeimų (60 visų gyventojų). 1936 m. jų skaičius sumažėjo iki maždaug 90. Dauguose buvo vieni maldos namai ir hebrajų „Tarbut“ tinklo mokykla. Miestelyje pamaldas vedė rabinai; paskutinis – rabinas Nahumas Sheras su savo bendruomene žuvo Holokauste.

Nuotraukojei: Rabinas Šeras su žmona Neche ir keturiais jų vaikais.

Visi žuvo, išskyrus dukrą, stovinčią kairėje pusėje (Nuotraukoje: Hellmanų šeima, Niujorkas.)

Pirmojo pasaulinio karo metu į miestą atvyko daug žydų pabėgėlių, ypač iš Vilniaus. Žydų bendruomenė jiems padėjo įsikurti ir, be kitų veiklų, atidarė jiems sriubos virtuvę. Kai daugybė pabėgėlių apsigyveno Dauguose ir įsitraukė į bendruomenės gyvenimą, buvo atidaryta biblioteka ir įkurta mokykla, kurioje hebrajų kalbos mokė poetas Izraelis Ma-Yafitas, rabino sūnus.

1925 m. pusė mažo miestelio sudegė, jį atstatyti padėjo Joint – Amerikos žydų komitetas.

CHapeliunsky Rivka. Daugai

Žydai pragyvendavo daugiausia iš prekybos, amatininkystės ir žuvininkystės. Dauguose būdavo savaitinė turgaus diena, veikė  dvi lentpjūvės. Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu žydai buvo išstumti iš verslo, o žydų parduotuvių savininkai turėjo pakeisti savo gyvenamąją vietą, persikelti į kitus miestus arba emigruoti į užsienį. Dauguose buvo žydų bankas.

Bankas. Chepeliunski -, Shimon, Moshe

1941 m. Dauguose gyveno 90 žydų šeimų (apie 500 žmonių).

  Daugai :Tcipora, Feiga, Blecher, Shklarsky

Holokausto laikotarpis

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui jau pirmąją nacių atakos Lietuvoje  1941 m. birželio 22 d. Vokietijos kariuomenė užėmė miestelį. Lietuvos baltaraiščiai ėmė gaudyti žydus. Jie plėšė žydų namus ir žudė žydų šeimas..

Ginkluoti lietuviai nužudė grupę žydų vyrų, jaunuolių ir berniukų, kurie neva buvo paimti priverstiniam darbui. Jie buvo nužudyti netoli miesto.

1941 m. rugpjūčio pabaigoje likę žydai buvo išvesti iš namų,  jiems pasakyta, kad jie bus perkelti į rajono miestą; jiems buvo uždrausta ką nors neštis su savimi. Pakeliui į Alytų, miške prie Vidzgirio, jie buvo  sušaudyti prie iš anksto paruoštų duobių. Buvo Žydai bandė priešintis lietuvių žudikams, plūdo juos.

Tik labai nedaugeliui Daugų žydų pavyko išvengti žudynių. Dvi moterys pasislėpė ir buvo išgelbėtos mokytojo lituanisto Degėsio ir ūkio savininko Kumpio dėka.

Po karo masinių kapų vietoje buvo pastatytas memorialas su užrašu, kad ten buvo nužudyti tūkstančiai žydų.

Šaltinis:

Dorot genealogijos centras, Beth Hatefutsoth, P. O. Box 39359, Tel Avivas, 61392, Izraelis