Sausio 27 d.-Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena-beveik 80 metų skausmo daugelyje žydų šeimų. Žuvo beveik 200 tūkstančių Lietuvos piliečių- žydų: moterų, vyrų, vaikų. Su jų žūtimi nutruko daugybė gyvenimo grandžių: neužaugo vaikai, negimę jų anūkai, neišsipildė tūkstančių žmonių svajonės ir siekiai.

Mums tai yra neeilinė diena. Lietuvos žydai užaugo jausdami tragedijos pasekmes, žmonės buvo išrauti su šaknimis iš savo tradicijų, kultūros, kalbos. Buvo naikinamos žydų kapinės, sinagogos.

Išaugo karta, kuri negali nustatyti savo žydų-litvakų tapatybės. Tarybiniais laikais Holokaustą išgyvenę žydai buvo priversti gyventi jiems primestą gyvenimą. Gyveno nešiodami širdyse begalinį netekties skausmą. Net masinių žudynių vietose buvo rašoma: „čia buvo nužudyti tarybiniai piliečiai“. Lyg buvo maža fiziškai sunaikinti žydus, juk žmogus miršta tada, kai apie ji niekas neprisimena.

Bet dar skaudžiau, kad laisvoje nepriklausomoje Lietuvoje vis atsiranda bandymai perrašyti istoriją – yra heroizuojami „didvyriai“, kurie tiesiogiai dalyvavo žydų naikinime.

Yra žmonių, manančių, kad mūsų atmintis yra pernelyg jautri… Mes manome, kad tai yra mūsų privalumas – žmogus be praeities neturi ateities. Visuomenėje turi atsirasti suvokimas, kad Holokaustas yra ne tik žydų tragedija, bet visos Lietuvos tragedija. Taip manančių žmonių vis daugėja.