Nadežda Spiridonovienė

Nalšios muziejaus muziejininkė, istorikė

Sausio 27-ąją Lietuva kartu su Jungtinėmis Tautomis mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną.  Tik saugodami Holokausto aukų atminimą, galime  sukurti saugią žmonijos ateitį – tokią, kurioje neliktų antisemitizmo, rasinės, tautinės, religinės neapykantos ir diskriminacijos.

Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną prisimename 6 milijonų Europos žydų sunaikinimo tragediją.

Kas atsitiko žmonėms, kai vyko Holokaustas? Kas įvyko Švenčionyse,  kur kartu gyveno lietuviai, žydai, totoriai, ukrainiečiai, lenkai, rusai ir kitų tautybių žmonės? Kur vos kelių kilometrų plote buvo melstasi katalikų bažnyčioje, penkiose sinagogose, cerkvėje, maldos namuose, ? Kas atsitiko tuomet, prieš 80 metų žmonėms, jei buvo tokia katastrofa ir ką gali padaryti šiandien jaunoji karta, kad to niekad nebebūtų?

,,Kai kasmet susirinkę prie paminklo pagerbiame aukas, matome pylimą, supiltą  iš nužudytų žydų. Keliasdešimt metų po Holokausto  čia augo ir didelis beržas, dar prieš metus jis augo, o pernai jį nukirto. Medis neištvėrė, nulūžo. Į šį medį naciai ir vietiniai pakalikai per žudynes daužydavo vaikų galvas, kadangi taupė šovinius. Jie griebdavo vaiką už kojų ir trenkdavo į medį… Tokių vietų Lietuvoje labai daug, mes turime prisiminti ir atvykti, pagerbti  žiauriai nužudytuosius“. ( Išgyvenusių prisiminimai).

Svarbu išmokti istorijos pamokas ir jausti atsakomybę už šiandienos Lietuvą.

Masinės žydų žudynės vyko visoje Europoje. Jas suplanavę nacistinės Vokietijos politikai, siekė sukurti erdvę vokiečių apgyvendinimui užgrobtuose Rytų kraštuose. Arši antisemitinė propaganda Antrojo pasaulinio karo metais turėjo sukelti antipatijas žydams. Lietuva buvo viena iš pirmųjų valstybių, kur naciai žydus laikė getuose ir  šaudė netoli gimtinių. Šiandien  yra žinoma apie 900 Lietuvos piliečių, kurie yra apdovanoti garbingiausiu Pasaulio tautų teisuolių medaliu, tačiau gelbėtojų buvo daugiau.

Tik po Nepriklausomybės išgyvenę žydai ir jų vaikai galėjo pradėti ieškoti Lietuvoje gyvenusių savo gelbėtojų ir teikti liudijimus apie išgelbėtą gyvybę. Švenčionių rajone gyvena žmonės, kurie gelbėjo žydus ir jų vaikus. Gete laikomiems žydams miesto gyventojai stengėsi perduoti maisto ir taip prisidėti prie jų išgyvenimo. Likimas tautai buvo negailestingas  Švenčionių krašte. Masinėse sušaudymo vietose atgulė apie aštuonis tūkstančius taikių gyventojų tik dėl to, kad tautybė buvo žydas.

Istorikas, Arūnas Bubnys sako, kad siekiant suprasti holokaustą kaip Lietuvos bendrapiliečių istoriją ,,būtinos sutelktos istorikų, pedagogų, politikų, žiniasklaidos darbuotojų pastangos“. Holokaustas yra smerktinas ir niekada neužmirštamas įvykis.

Nalšios muziejus istorijos salėje žymią dalį ekspozicijos skyrė  tragiškų1941-1943 m įvykių dokumentams ir žydų asmeninių daiktų eksponavimui. Muziejaus darbuotojai prisijungdami prie Tarptautinės Holokausto aukų atminimo  akcijos #MesPrisimename/ #WeRemember Švenčionių miesto parke  prie  paminklinės geto aukoms  Menoros, nusifotografavo, o Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Mojsėj Šapiro  pasakojo apie Holokausto siaubą, kurio neturime pamiršti ir vilties žinios, kurią neša gelbėtojų istorijos – trumpame vaizdo reportaže, pasidalintame socialiniuose tinkluose.