Aut. Geršonas Taicas
Šmuelis Abba Sniegas gimė 1878 m. Rokiškyje ( jidiš – Rokišok). Š. Sniegas
mokėsi žydų pradžios mokykloje, 1913 m. baigė Slabados (Vilijampolės) „Kneses
Israel“ ješivą (judaizmo dvasinę seminariją). Per pirmąjį pasaulinį karą buvo ištremtas į Rusiją, Pskovo guberniją. Nuo 1916 m. ten dirbo rabinu.
Rokiškio miesto vaizdas XX a.
Dar mokykloje buvo pastebėti Š. Sniego gabumai, aplinkiniai jį vadino tiesiog išminčiumi arba Izraelio Gaonu. Galimai, aukščiausiojo žydų dvasinio vadovo titulą berniukas pelnė dar ir todėl, kad iš tiesų jo mama Eide Menkina, buvo Vilniaus Gaono Elijahu ben Šlomo Zalmano pro pro vaikaitė.
20 amž. pradžia. Nuotraukoje dešinėje Rokiškio žydų banko pastatas
1918 m. Š.Sniegas grįžo į tėvynę ir aktyviai įsijungė į Lietuvos žydų bendruomenės
veiklą. Dalyvavo pirmajame Lietuvos žydų bendruomenių suvažiavime, buvo žydų tarybos narys. Dirbo „Slabodos ješivoje“.
Rabinas Š.Sniegas 1918-1920 dalyvavo Nepriklausomybės kovose su lenkais.
1926 m. liepos 1 d. Lietuvos krašto apsaugos ministro įsakymu rabinas Š.Sniegas buvo paskirtas kariuomenės kapelionu, jo pagrindinės pareigos – rūpintis religiniu karių žydų gyvenimu. Tuo pačiu metu jis aktyviai bendradarbiavo Lietuvos kariuomenės laikraštyje. Visi stebėjosi jo gražia lietuvių kalba. Amžininkai dar ilgai prisimindavo Š.Sniegą kaip ryškią asmenybę, palaikiusią Lietuvos nepriklausomybės idėją.
Prie paminklo J. Basanavičiui Rokiškyje. Daktaras Basanavičius buvo Lietuvos kultūros lyderis, kuris protestavo prieš įstatymą, kuris 1924 m. uždraudė žydų savivalda .
1939 m. spalio pabaigoje, Lenkijos žydų federacijos Niujorke pasiūlymu, Lietuvos
Raudonojo Kryžiaus globojamas, Š. Sniegas suorganizavo žydų pabėgėlių Registracijos ir išeivijos komitetą. Rabinas Š. Sniegas buvo vienas iš pagrindinių organizatorių, kuris padėjo apie 6000 žydų išvykti ir išsigelbėti, gavus Čiunės Sugiharos tranzitines ,,gyvenimo vizas“ į Japoniją ir kitas šalis.
Už nuopelnus Lietuvos valstybei tarpukario Lietuvoje kariuomenės kapelionas rabinas Šmuelis Arba Sniegas buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino IV-ojo laipsnio ordinu ir Lietuvos nepriklausomybės medalių
1941 m. Š.Sniegas, kartu su žmona atsidūręs Kauno gete, tapo Kauno geto seniūnų tarybos nariu. Buvusio Lietuvos kariuomenės vyriausiojo rabino Š. Sniego žmona Holokausto žiaurumo neišgyveno. Rabiną bandyta gelbėti, jam išrūpinus Salvadoro pilietybės dokumentus. 1944 m. iš Kauno koncentracijos stovyklos Š. Sniegas buvo perkeltas į Dachau koncentracijos stovyklą .
Vokietijos šaltiniai pasakojo, kad 1945 m. koncentracijos stovykloje rabinas Š.Sniegas slaptai surengė žydų Pesacho šventę. 1945 m. balandį Dachau koncentracijos stovyklą užėmus JAV kariuomenei, Holokaustą išgyvenę žydai buvo išgelbėti, ir įkūrė rabinatą, kurio vadovu tapo Š.Sniegas.
Rabinai Š.Sniegas ir Š. Roso paruošė ir išleido Babilono Talmudo naują leidimą pagal senąjį Vilniaus klasikinį leidimą. Tą Talmudą spausdino broliai spaustuvininkai Romai. Tai buvo pirmas leidimas paskelbtas Europoje po Holokausto.
1954/55 m. Š. Sniegas emigravo į Izraelį.
Rabinas Š. Sniegas palaidotas garbingoje antroje eilėje prie pagrindines judėjų šventyklos (kur dabar yra Raudų siena).
Rabino Š. Sniego (1878-1970) kapas yra Alyvų kalvoje Jeruzalėje.
Ant jo antkapio užrašyta: „Garsusis rabinas Shmuelis Abba sūnus rabino Nechemijo Moshe Sniego gimė Rakishok, Lita. Miuncheno bendruomenės vyriausiasis rabinas ir ,,Slabados ješhivos“ studentų rabinas ir Lita žydų vadovas, mirė 1970 m.“
Žydų kapinės Alyvų kalvoje.
Judėjai tiki, kad atėjus Mesijui, nuo pirmos kapinių eilės prasidės mirusiųjų prisikėlimas.