Daugelis klaipėdiečių nežino, kad Daržų gatvėje stovėjo didžiausia miesto sinagoga.
Gediminas Pilaitis, Lrytas.lt
Klaipėdos senamiestyje bus įamžintas didžiausios čia tarpukariu veikusios veikusios žydų sinagogos atminimas. Paminkline lenta numatoma paženklinti viešbučio, iškilusio buvusių maldos vietoje, fasadą. Tokia vietinės žydų bendruomenės iniciatyvai pritarė savivaldybė.
Buvusi žydų ligoninė Galinio Pylimo gatvėje.
Maldininkams buvo ankšta Žydų bendruomenė ir jos veikla praeityje – neatskiriama Klaipėdos istorijos ir kultūros dalis. Senojo Mėmelio magistratas dar 1823 metais senamiestyje, ant buvusio tvirtovės pylimo, skyrė vietos žydų ligoninei, kapinėms, ritualiniams pastatams.
Didžiausia Klaipėdoje žydų sinagoga „Beit ga-Midraš“ ties dviejų sklypų Daržų gatvėje riba iškilo 1875 metais. Buvusius maldos namus šiandien primena tik mūrų liekanos, skalda pabarstytos pamatų žymės.
Žydų bendruomenė pradėjo gausėti tik XX amžiaus pradžioje: 1910 metais čia gyveno 2000 žmonių (9 proc. visų miestiečių), o 1939-aisiais, kai vokiečiu nacionalsocialistų šulas Adolfas Hitleris, karo laivu atpaukęs į Klaipėdą, rėžė kalbą iš Teatro pastato balkono, Klaipėdoje priskaičiuota iki 7000 žydų (14 proc. visų gyventojų).
Klaipėdos žydų kapinės. F.Puzemskio archyvas.
Neišliko daug žinių apie tris mieste veikusias žydų sinagogas. Manoma, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą visiems maldininkams jose jau buvo ankšta.
Buvusios Grįžgatvio žydų mokyklos pastatas. G.Pilaičio nuotr.
Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/kultura/istorija/2020/12/29/news/klaipedos-zydams-gera-zinia-bus-iamzintas-naciu-sudegintos-sinagogos-atminimas-17683982/#foto=17683990
.